Susisiekimo ministerija

Susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministerija
Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius
Į. kodas 188620589
Telefonas +370 5 261 2363
El. paštas sumin@sumin.lt
Susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos 

Susisiekimo Ministras Marius Skuodis



Biografijos faktai

Gimimo data:  1985 m. rugpjūčio 9d.

Išsilavinimas

2012–2018 m. - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo socialinių mokslų (politikos mokslų) daktaro laipsnį

2010–2012 m. - Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje įgijo viešosios ir ekonominės politikos viešojo administravimo magistro laipsnį

2008–2010 m. - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų (Europos studijų) magistro laipsnį

2004–2008 m. - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį

2004 m. - baigė Vilniaus Žemynos gimnaziją

Darbo patirtis

Nuo 2020-12-11 m. - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras

2018–2020 m. - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras ( iki 2018 12 31 Lietuvos Respublikos ūkio viceministras)

2015–2018 m. - Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius

2012–2016 m. - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas (dėstytojas)

2012–2015 m. - Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento vyresnysis specialistas

2010 m.  - Valstybinio studijų fondo valdybos narys

2009–2010 m. - VšĮ Viešosios politikos ir valdybos instituto analitikas

2008–2009 m. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos departamento vyriausiasis specialistas

2006–2010 m.  - Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos narys

Kita

Užsienio kalbos :  Anglų, vokiečių

Pomėgiai:   Tenisas, nardymas, klasikinė muzika, skaitymas

Šeima:   Vedęs. Žmona Rita, sūnus Nojus



PASLAUGOS VERSLUI


LICENCIJOS IR LEIDIMAI KELIŲ TRANSPORTE


Keleivių vežimas:


Krovinių vežimas:


Tahografai:


Mokymas ir egzaminavimas kelių transporte:

LICENCIJOS IR LEIDIMAI VANDENS TRANSPORTE


LICENCIJOS IR LEIDIMAI ORO TRANSPORTE


RYŠIŲ PASLAUGOS


ELEKTRONINIAI VALDŽIOS VARTAI

        www.epaslaugos.lt



PASLAUGOS GYVENTOJAMS


SKRYDŽIAI IŠ LIETUVOS TARPTAUTINIŲ ORO UOSTŲ


KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TVARKARAŠČIAI


KELEIVIŲ VEŽIMO AUTOBUSAIS TVARKARAŠČIAI


KELTŲ TVARKARAŠČIAI


PAŠTO PASLAUGOS


KITI



TRANSPORTO ISTORIJA


LIETUVOS TRANSPORTO ISTORIJA


1918 m. vasario 16 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lapkričio 11 d. patvirtintas Lietuvos Ministrų kabinetas ir įkurta Susisiekimo ministerija, kuriai ėmė vadovauti aktyvus Lietuvos nepriklausomybės idėjos šalininkas ir įgyvendintojas, teisininkas Martynas Yčas.


1919 m. pradžioje bolševikai užėmė Vilnių, ir ministerijai teko persikelti į Kauną, kur ji veikė iki pat 1940 m. sovietų okupacijos. Birželio 15 d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, rugpjūčio 25 d. nebeliko susisiekimo ministro posto, o nuo rugsėjo 16 d. likviduota ir Susisiekimo ministerija.


1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kovo 22 d. suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybė ir atkurta Susisiekimo ministerija. Pirmuoju 1990 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministru tapo Jonas Biržiškis.


Susisiekimo ministerija jau nuo pat pirmųjų savarankiškos veiklos dienų daug dėmesio skyrė tarptautinių ryšių plėtrai ir teisės sistemai sukurti. Sparčius pokyčius transporto ir elektroninių ryšių srityse lėmė tarptautinė pagalba ir glaudus bendradarbiavimas su kolegomis Vakarų Europos šalyse.


1992 m. prasidėjo nuolatinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrų konsultacijos. Buvo sukurta Baltijos šalių transporto ministrų taryba, kartu aptariami tarptautinių dokumentų projektai, derinama bendra pozicija. Tais pačiais metais trijų Baltijos šalių ministrai pirmą kartą dalyvavo Europos transporto ministrų (ETM) konferencijoje.

1993 m. parengta LR transporto plėtros nacionalinė programa, apėmusi laikotarpį iki 2010 m., buvo viena pirmųjų visos šalies strateginių plėtros dokumentų.  

1994 m. Kretoje (Graikija) vykusioje ETM konferencijoje jau buvo kalbama ir apie Lietuvą – per jos teritoriją einantys I ir IX tarptautiniai transporto koridoriai su atšakomis pripažinti prioritetiniais Vidurio ir Rytų Europos transporto tinkle.

1998 m. ministerija perėmė dalį funkcijų iš panaikintos LR ryšių ir informatikos ministerijos.

2000 m. Lietuvai pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), prasidėjo naujas tarptautinio bendradarbiavimo etapas.

2002 m. patvirtintas visos Europos prioritetinių projektų sąrašas, kuriame numatytas ir europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“.


KELIAI IR KELIŲ TRANSPORTAS


XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius.


XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas reglamentavo mokesčius už važiavimą keliais bei kelių tvarkymo darbus.


XVIII a. vieškeliai, jungiantys didesnius miestus, bei pašto keliai buvo žvyruoti, platesni, su šalia kelio iškastais grioviais. XIX a. pradžioje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Vilnių, Šalčininkus). Kelionė iš Vilniaus į Kauną dažnai trukdavo ilgiau nei parą.


1830-1835 m. per Lietuvą buvo tiesiamas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas, ėjęs pro Zarasus, Ukmergę, Kauną, Suvalkus. 1896 m. užregistruotas pirmasis automobilis - Rusijos susisiekimo ministerijos žinybai priklausęs „Panhard Levasseur“.


Dėl lėšų stokos nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1934 m. nutiesė tik 78 km naujų plentų. 1934-1938 m. nutiestas 193 km ilgio Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Gargždai), sujungęs laikinąją sostinę su Lietuvos pajūriu. 1937-1940 m. nutiestas 170 km ilgio Aukštaičių plentas, prasidėjęs nuo Žemaičių plento ties Babtais ir pro Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį ėjęs į Biržus.


1970 m. užbaigti pirmosios Lietuvoje automagistralės Vilnius-Kaunas statybos darbai. Joje kiekvienai eismo krypčiai įrengta po 2 juostas, nuo priešpriešinio eismo juostų jos atskirtos veja.


GELEŽINKELIAI


1861 m. Lietuvoje nutiesta pirmoji geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Varšuva, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.


1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią paklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiestas Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelis.


Nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. Jie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės laikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį.1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.


1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.


1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai - Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą“ - keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų - Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.


www.sumin.lrv.lt

Naujienos
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
2024-03-28
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausima...
Kaip paprašyti didesnio atlyginimo? Kaip paprašyti didesnio atlyginimo?
2024-03-28
Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nep...
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
2024-03-28
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gy...
Kelnaitės ir kitas moterų apatinis trikotažas: ką svarbiausia žinoti? Kelnaitės ir kitas moterų apatinis trikotažas: ką svarbiausia žinoti?
2024-03-28
Ar kada susimąstėte, kokios svarbios yra kelnaitės moterų kasdieniame gyvenime? Tai viena iš tų temų, kurios dažnai vengiame...
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.