Žemės ūkio ministerija

Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius

Į. kodas 188675190

PVM kodas LT886751917

Telefonas +370 5 239 11 11

El. paštas zum@zum.lt

Nuoroda https://zum.lrv.lt

---

LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS ISTORIJA

Pirmieji žingsniai

1918 m. lapkritį pradėjusi dirbti Lietuvos laikinoji vyriausybė žemės ūkiui tvarkyti įkūrė Žemės ūkio ir valstybės turtų ministeriją (ŽŪVTM).  Iki 1918 m. pabaigos ŽŪTVTM buvo Vilniuje, o nuo 1919 m. sausio 2 d. persikėlė į Kauną, kur buvo iki 1945 m. ŽŪVTM dar tebesant Vilniuje, atsirado Žemės ūkio, Miškų, Veterinarijos, Žemės tvarkymo ir matavimo departamentų užuomazgų. Tuomet jie vadinosi skyriais, o jų vadovai – vedėjais. Nuo 1919 m. skyriai pasipildė naujais tarnautojais ir buvo pavadinti departamentais, o jų vadovai – direktoriais. Departamentų direktoriai įėjo į ministerijos kolegijų sudėtį. Kolegija įsteigta 1920 m. gruodžio 7 d. departamentų veiklai derinti ir kitiems svarbiems ministerijos vidaus reikalams spręsti.

Nuo 1924 m. birželio 21 d. ŽŪVTM pavadinta Žemės ūkio ministerija (toliau – ministerija arba ŽŪM).

1938 m. ministerijos struktūrą sudarė vadovybė su pagalbinėmis-konsultacinėmis struktūromis ir stambūs padaliniai – departamentai. Svarbiausi iš jų – Žemės reformos, Žemės tvarkymo, Žemės ūkio, Veterinarijos ir Miškų. Lietuvos Vyriausybė ministerijai kasmet skirdavo 13–16 proc. metinių valstybės biudžeto lėšų. Iš jų ministerija finansuodavo ir Žemės ūkio rūmus.

Pirmasis sovietmetis

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Po dviejų dienų, t.y. birželio 17 d., okupantai sudarė vadinamąją Liaudies vyriausybę.

1940 m. rugpjūčio 26 d. ministerija buvo pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą. Naujoji valdžia ėmė griauti per Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dvidešimtmetį sukurtą Lietuvos ekonominę sistemą. 1940 m. liepos 22 d. valstybės nuosavybe paskelbta žemė ir jos gelmės, miškai bei vandenys, stambios pramonės, prekybos, transporto įmonės, bankai ir kreditinė sistema. Nenacionalizuotas liko tik „Lietūkis“ su visais jam priklausiančiais kooperatyvais. Vėliau, derinantis prie sovietinės tvarkos, jis buvo paverstas Vartotojų kooperatyvų respublikine sąjunga – „Lietkoopsąjunga“. „Lietūkio“ ir „Pienocentro“ kooperatyvai virto organizacijomis žemės ūkio produktams surinkti (kad to nereikėtų daryti valstybinėms įstaigoms). Iš karto pradėti steigti ir valstybiniai, arba tarybiniai, ūkiai. 1941 m. balandžio 2 d. įkurtas Grūdų ir gyvulininkystės tarybinių ūkių liaudies komisariatas.

Vokiečių okupacijos metai

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas. Vokiečių kariuomenei vos peržengus Vokietijos–Lietuvos sieną, Kaune buvo sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė, paskelbusi, kad atkuria laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Žemės ūkio komisariatas pertvarkytas į Žemės ūkio ministeriją, kuriai perduotos buvusios sovietinės įstaigos: Grūdų ir gyvulininkystės tarybinių ūkių liaudies komisariatas, Miškų valdyba, Valstybinio sėklų fondo respublikinė kontora, Žuvų trestas, Valstybinės inspekcijos Žemės ūkio produktų kokybės valdyba.

1941 m. liepos 17 d. išleista Laikinosios vyriausybės „Deklaracija ūkio reikalais“. Ji skelbė, kad Lietuvos ūkis bus grindžiamas privatine nuosavybe, kuri šalia viešosios tautos nuosavybės yra būtiniausia sąlyga tautos gerovei kelti. 1941 m. liepos 17 d. Laikinosios vyriausybės ministrų kabinetas priėmė žemės ūkio ministro teikiamą Žemės grąžinimo įstatymą.

Paskubėta atkurti ir svarbiausias žemės ūkio kooperatines organizacijas.

Deja, Vokietijos vyriausybė ir okupacinė valdžia Lietuvos vyriausybės nepripažino ir su ja nesiskaitė. Vokietijos okupacinės valdžios metais vietoj ministerijos veikė Žemės ūkio vadyba.

Pokario sovietmetis 

1944 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais sovietų armija užėmė didžiąją Lietuvos teritorijos dalį, o 1945 m. sausio 28 d. jai užėmus Klaipėdą, visa Lietuva pateko į SSRS.

Atkūrus sovietinę santvarką, 1944 m. antroje pusėje savo veiklą vėl pradėjo Žemės ūkio liaudies bei Grūdų ir gyvulininkystės, tarybinių ūkių liaudies komisariatai.

Pertvarkius liaudies komisariatus į ministerijas, 1946 m. kovo 25 d. vietoj buvusių komisariatų įkurtos analogiškų pavadinimų ministerijos – Žemės ūkio ir Grūdų bei Gyvulininkystės. Po kelių mėnesių vietoj jų buvo įkurtos Žemdirbystės, Gyvulininkystės ir Techninių kultūrų ministerijos.

1947 m. vasario 27 d. įsteigta Žemės ūkio ministerija, panaikinus Žemdirbystės ir Gyvulininkystės ministerijas. ŽŪM centrinį aparatą sudarė 30 stambesnių padalinių, išlaikomų iš respublikos ir SSRS biudžeto, o kai kurie buvo ūkiskaitiniai.

1947 m. kovo 19 d. įsteigta Tarybinių ūkių ministerija.

Sovietų Sąjungoje viena iš labai svarbių administravimo grandžių buvo žemės ūkio paruošos. Kai kuriais laikotarpiais jomis rūpinosi Žemės ūkio ministerija.

Žemės ūkio ministerija atkurta 1965 m., pertvarkius buvusią Žemės ūkio produktų gamybos ir paruošų ministeriją. 1985 m. visos su žemės ūkio valdymu susijusios organizacijos sujungtos į SSRS valstybinį agropramoninį komitetą, o tų pačių metų gruodžio 16 d. įsteigtas Lietuvos valstybinis agropramoninis komitetas. Pastaroji valdymo struktūra egzistavo iki 1989 m. spalio 1 d.

Beje, mažai kas prisimena, kad 1961 m. ministerija buvo perkelta į Dotnuvą ir Baisogalą. Tiesa, „tremtis“ buvo trumpalaikė – tik keturi mėnesiai.

Pokyčiai nepriklausomoje Lietuvoje

Nepriklausomoje Lietuvoje Žemės ūkio ministerija atkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. I-61, kuriuo paskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Nepriklausomoje Lietuvoje ministerijos veiklos pobūdis kito. Be žemės ūkio, jai buvo pavesta administruoti maisto ir žuvininkystės ūkį. Savo veikla ministerija turėjo sudaryti palankią teisinę, ekonominę aplinką ir sąlygas reikiamoms institucijoms kurtis, minėtų šakų ir kaimo plėtrai.

1996 m. prie jos prijungta Miškų ūkio ministerija ir naujoji institucija pavadinta Žemės ir miškų ūkio ministerija. 1998 m., miškų ūkio administravimą perdavus Aplinkos ministerijai, grąžintas senasis pavadinimas.

Integruojantis į ES ministerija buvo atsakinga už teisės aktų, susijusių su žemės, maisto ir žuvininkystės ūkiu bei kaimo plėtra, suderinimą su ES teisės aktais. 2004 m. įstojus į ES ministerija tapo atsakinga už ES Bendrosios žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimą Lietuvoje.

Ministerija stengėsi vykdyti savo nuostatuose numatytus uždavinius, tačiau sudėtinga žemės ūkio situacija ir naujo ūkininkavimo būdo poreikis vertė dažnai pertvarkyti jos struktūrą. Ne kartą ji tobulinta ir pastaraisiais metais.