Psichikos sveikatos centras Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras

VŠĮ UKMERGĖS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO VEDĖJO, GYDYTOJO PSICHIATRO PAREIGINIAI NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Viešosios įstaigos Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – Ukmergės PSPC, Įstaiga) Psichikos sveikatos centro vedėjo, gydytojo psichiatro pareigybė reikalinga, kad Ukmergės PSPC būtų užtikrinta ambulatorinė pirminė psichikos sveikatos savalaikė ir kokybiška priežiūra bei Psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo atitikimas Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

1.2. Psichikos sveikatos centro vedėjo, gydytojo psichiatro pareigas einantis asmuo tiesiogiai pavaldus Ukmergės PSPC vyriausiojo gydytojo pavaduotojui medicinai, o jo nesant – vyriausiajam gydytojui.

1.3. Psichikos sveikatos centro vedėjui, gydytojui psichiatrui pavaldūs darbuotojai: gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas ir kt. darbuotojai, dirbantys psichikos sveikatos centre bei Psichiatrijos dienos stacionare.

1.4. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras dirba pagal darbo sutartį.

1.5. Psichikos sveikatos centro vedėją, gydytoją psichiatrą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia, nustato pareiginės algos dydį Ukmergės PSPC vyriausiasis gydytojas.

1.6. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, socialinės rūpybos darbuotojais.

1.7. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras pareigas atlieka tikslingai ir veiksmingai panaudodamas Įstaigos išteklius ir turimas žinias.

1.8. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras vykdydamas veiklą privalo vadovautis šiuo pareigybės aprašymu, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ aktualia redakcija, Psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, kitais asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos Korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros ir valdymo įsakymą, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą, VšĮ Ukmergės PSPC Įstatus, vidaus ir darbo tvarkos taisykles, Įstaigos darbuotojų elgesio kodeksą ir kitus Įstaigos bei Lietuvos Respublikos teisės aktus.

II. SKYRIUS

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI

ŠIAS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI

2.1 Darbuotojas, einantis šias pareigas, turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

2.1.1 būti įgijusiam gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją, turėti biomedicinos mokslų studijų srities medicinos krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą (magistro arba jam prilyginamą kvalifikacinį laipsnį) ir galiojančią gydytojo psichiatro medicinos praktikos licenciją. Užsienyje įgyta gydytojo psichiatro profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.1.2. turėti ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį sveikatos priežiūros įstaigoje;

2.1.3 išmanyti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles, mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti kompiuteriu Microsoft Office programiniais paketais (Microsoft Word, Microsoft Excel, Microsoft Outlook), mokėti naudotis interneto naršyklėmis, E-sveikatos, ESIS, DVS (Kontora) ir kitomis psichikos sveikatos centro vedėjo, gydytojo psichiatro darbe būtinomis naudotis programomis;

2.1.4. gebėti savarankiškai rinktis darbo metodus, planuoti ir organizuoti savo darbą, analitiškai vertinti ir apibendrinti problemas;

2.1.5. kaupti, sisteminti, apibendrinti, valdyti informaciją ir teikti išvadas bei pasiūlymus.

2.1.6. puikiai mokėti valstybinę lietuvių kalbą, gebėti aiškiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu;

2.1.7. gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti Psichikos sveikatos centro ir Psichiatrijos dienos stacionaro veiklą, savarankiškai rinktis darbo metodus, analitiškai vertinti problemas, daryti išvadas ir apibendrinimus, gebėti valdyti, kaupti, analizuoti, sisteminti informaciją;

2.1.8. išmanyti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisykles;

2.1.9. užtikrinti tinkamą Psichikos sveikatos centro ir Psichiatrijos dienos stacionaro uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, siekti įgyvendinti bendrus Ukmergės PSPC tikslus ir uždavinius.

2.1.10. išmanyti ir gebėti taikyti ir jais vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą;

2.1.11. žinoti sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus, sugebėti jais vadovautis organizuojant bei planuojant sveikatinimo veiklą;

2.1.12. gebėti nustatyti rizikingas Įstaigos bei padalinio, kuriam vadovaujama, veiklos sritis ir taikyti tinkamus rizikų valdymo modelius;

2.1.13. išmanyti antikorupcinės aplinkos formavimo principus;

2.1.14. būti nepriekaištingos reputacijos (elgesys ir veikla nepažeidžiant profesinės etikos ir deontologijos normų).

III. SKYRIUS

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO VEDĖJO, GYDYTOJO PSICHIATRO

TEISĖS

3.1 Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi teisę:

3.1.1 verstis gydytojo psichiatro praktika Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ taikymo metu aktualios redakcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

3.1.2. turėti ir naudoti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

3.1.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

3.1.4. paskirti tyrimus, būtinus diagnozei nustatyti, tinkamam, saugiam ir efektyviam gydymui parinkti bei vertinti būsenos pokyčius;

3.1.5. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

3.1.6. siųsti pacientą darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams nustatyti;

3.1.7. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis;

3.1.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

3.1.9. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

3.1.10. gauti darbui būtiną informaciją apie asmenų psichikos sveikatos būklę bei kitais psichikos sveikatos priežiūros klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

3.1.11. tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, vykdant Lietuvos medicinos normoje nurodytą veiklą, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

3.1.12. dalyvauti pasitarimuose, konferencijose, kuriose nagrinėjami asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimai;

3.1.13. teikti pagal kompetenciją siūlymus dėl darbo organizavimo, darbo sąlygų ir sveikatos priežiūros kokybės gerinimo;

3.1.14. dirbti laikantis saugos darbe reikalavimų;

3.1.15. dirbdamas konsultuotis su asmens sveikatos priežiūros specialistais.

3.1.16. gauti darbui būtinus įrankius, darbo drabužius, eksploatacines medžiagas, apsaugos priemones.

3.2. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

IV. SKYRIUS

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO VEDĖJO, GYDYTOJO PSICHIATRO

PAREIGOS

4.1. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras privalo:

4.1.1. organizuoti Psichikos sveikatos centro ir Psichiatrijos dienos stacionaro darbą, sudaryti pavaldžių darbuotojų darbo grafikus, užtikrinti teisingą darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, užtikrinti pavaldžių darbuotojų darbo drausmės laikymąsi;

4.1.2. savo kompetencijos ribose teikti tiesioginiam vadovui ir (ar) vyriausiajam gydytojui siūlymus dėl Psichikos sveikatos centro ir Psichiatrijos dienos stacionaro veiklos efektyvumo gerinimo, galimybės teikti naujas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar diegti naujas diagnostikos ir gydymo metodikas;

4.1.3. analizuoti Psichikos sveikatos centro ir Psichiatrijos dienos stacionaro veiklos rodiklius, identifikuoti priežastis, kurios trukdo pasiekti gerų darbo rezultatų, taikyti priemones šių rezultatų pasiekimui;

4.1.4. teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

4.1.5. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei psichikos ir elgesio sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų, būklių bei psichikos ir elgesio sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

4.1.6. nepriskirtais gydytojo psichiatro kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

4.1.7. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais, dalyvaujančiais atliekant tyrimo, diagnostikos ir gydymo veiksmus

4.1.8. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

4.1.9. pagal kompetenciją įgyvendinti privalomąsias sveikatos priežiūros programas;

4.1.10. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą, nustatyta tvarka;

4.1.11. laikytis sveikatos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti

4.1.12. laikytis licencijuojamos sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

4.1.13. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

4.1.14. paaiškinti gydytojo psichiatro praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

4.1.15. taikyti Lietuvos Respublikoje tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis;

4.1.16. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

4.1.17. laikytis profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka;

4.1.18. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

4.1.19. laikytis saugos ir sveikatos darbe reikalavimų, vidaus darbo tvarkos taisyklių. Darbe naudoti asmenines ar kolektyvines apsaugos priemones.

4.1.20. apie nelaimingus atsitikimus darbe pranešti tiesioginiam vadovui ir įgaliotam asmeniui. Apie patirtas darbe mikrotraumas pranešti atsakingam asmeniui ir užregistruoti vyr. gydytojo nustatyta tvarka;

4.1.21. Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, dėl kurių gali atsirasti interesų konfliktas;

4.2. Atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

4.3. Atlikti kitas tiesioginio vadovo ir (ar) vyriausiojo gydytojo skiriamas užduotis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

V. SKYRIUS

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO VEDĖJO, GYDYTOJO PSICHIATRO KOMPETENCIJA

5.1.Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi turėti šias kompetencijas bei gebėti jas taikyti veikloje:

5.1.1. lyderystės kompetenciją, t. y. gebėti perteikti Įstaigos viziją, misiją, tikslus ir įkvėpti jų siekti, suteikti reikalingą emocinę paramą skyriaus darbuotojams, įtraukti į sprendimų priėmimą, ugdyti, kurti pozityvią darbo aplinką;

5.1.2. vadybines kompetencijas: turėti strateginį požiūrį, t. y. gebėti tikslus suderinti su Įstaigos prioritetais, numatyti ateities galimybes, jų siekti ir gebėti jomis pasinaudoti, mokėti organizuoti bei valdyti skyriaus veiklą, t. y. gebėti nustatyti skyriaus veiklos prioritetus, organizuoti ir koordinuoti veiklą, užtikrinant tikslų įgyvendinimą;

5.1.3. gebėti valdyti konfliktus naudojantis teisėtomis ir etiškomis priemonėmis.

5.2. Psichikos sveikatos centro vedėjo, gydytojo psichiatro profesinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimai, kurie įgyjami baigus gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulinant įgytą profesinę kvalifikaciją atsižvelgiant į medicinos mokslo ir praktikos pažangą.

5.3. Psichikos sveikatos centro vedėjo Gydytojas psichiatras turi žinoti:

5.3.1. nacionalinės sveikatos politikos nuostatas;

5.3.2. sveikatos priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus;

5.3.3. sveikatos priežiūros vadybos principus;

5.3.4. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

5.3.5. medicinos statistikos pagrindus;

5.3.6. sveikatos draudimo pagrindus;

5.3.7. sveikatos teisės pagrindus;

5.3.8. asmens duomenų apsaugos principus;

5.3.9. darbo saugos principus;

5.3.10. psichikos sveikatos priežiūros principus;

5.3.11. medicininės etikos ir deontologijos reikalavimus;

5.3.12. biomedicinos tyrimų rezultatų vertinimo ir pritaikymo principus.

5.4. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi mokėti naudotis informacinėmis ir ryšio technologijomis.

5.5. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi išmanyti:

5.5.1. komandinio darbo principus;

5.5.2. žmogaus psichosocialinę raidą;

5.5.3. suicidologijos pagrindus;

5.5.4. pagrindinius psichologijos tyrimus ir jų reikšmingumą nustatant psichikos sutrikimus;

5.5.5. psichoterapijos pagrindus, indikacijas ir kontraindikacijas skiriant psichoterapiją;

5.5.6. pagrindinius somatinio ir neurologinio ištyrimo metodus;

5.5.7. ambulatorinio ir stacionarinio gydymo bei priverstinio hospitalizavimo tvarką bei indikacijas;

5.5.8. bendrąją psichopatologiją (psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus), jos biologinius ir psichologinius mechanizmus, šių sutrikimų įtaką paciento elgesiui, tikėtiną grėsmę paties ligonio ar aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei;

5.5.9. psichikos ir elgesio sutrikimais sergančiųjų slaugos ir reabilitacijos principus;

5.5.10. asmenybės, gydytojo ir paciento tarpusavio santykių psichologiją;

5.5.11. aprobuotus biologinius ir ne biologinius psichikos sutrikimų gydymo būdus ir jų taikymą praktikoje;

5.5.12. gydymo neinvazine smegenų stimuliacija metodus, jų indikacijas, kontraindikacijas, šių metodų taikymo praktikoje principus, nepageidaujamą poveikį ir galimas gydymo komplikacijas;

5.5.13. vaistų psichozei gydyti veikimo mechanizmus, jų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautiną poveikį ir gydymo komplikacijas;

5.5.14. vaistų depresijai gydyti veikimo mechanizmus, jų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautiną poveikį ir gydymo komplikacijas;

5.5.15. vaistų, stabilizuojančių nuotaiką, veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautiną poveikį ir gydymo komplikacijas;

5.5.16. benzodiazepinų ir ne benzodiazepininių vaistų nerimo ir nemigos sutrikimams gydyti veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautiną poveikį, prasidedančio pripratimo ir priklausomybės požymius ir gydymo komplikacijas;

5.5.17. nootropų grupės vaistų veikimo mechanizmus, jų skyrimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautiną poveikį ir gydymo komplikacijas;

5.5.18. priklausomybės ligų pakaitinio gydymo indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

5.5.19. kitų vaistų grupių, vartojamų psichikos ir elgesio sutrikimams ar psichotropinių vaistų sukeltam nepageidaujamam poveikiui gydyti indikacijas, kontraindikacijas, nepageidaujamą poveikį ir gydymo komplikacijas;

5.5.20. psichikos ir elgesio sutrikimų pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją.

5.6. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras turi gebėti:

5.6.1. įvertinti klinikinę psichiatrinę būklę;

5.6.2. sudaryti būtinų diagnostinių tyrimų planą bei interpretuoti tyrimų rezultatus;

5.6.3. atlikti paciento klinikinės būsenos diferencinę diagnostiką;

5.6.4. sudaryti ir vykdyti kompleksinį gydymo planą bei įvertinti paskirto gydymo efektyvumą;

5.6.5. atlikti psichoterapinį konsultavimą, nustatyti psichoterapijos taikymo indikacijas, integruoti ją į kompleksinio gydymo planą, periodiškai vertinti taikomo psichoterapijos metodo efektyvumą;

5.6.6. taikyti pagrindinius moksliškai pagrįstus psichikos sutrikimų gydymo būdus:

5.6.6.1. psichofarmakoterapiją;

5.6.6.2. psichosocialines intervencijas;

5.6.6.3. biologinį gydymą ne vaistais;

5.6.6.4. šeimos (artimųjų) konsultavimą;

5.6.7. atlikti savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą, įvertinti savižudybės grėsmę, sudaryti asmens savisaugos planą ir pagal kompetenciją suteikti medicinos pagalbą;

5.6.8. nustatyti bei įvertinti asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną;

5.6.9. atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę;

5.6.10. nukreipti pacientą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

5.6.11. nustatyti medicinines indikacijas ir kontraindikacijas dėl asmens apgyvendinimo socialinės globos įstaigoje;

5.6.12. dirbti psichikos sveikatos paslaugas teikiančių specialistų komandoje ir vadovauti šiai komandai;

5.6.13. pagal savo kompetenciją teikti būtinąją pagalbą;

5.6.14. įvertinti profesinių veiksmų riziką savo paties sveikatai ir imtis priemonių šios rizikos išvengti.

5.7. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras pagal savo kompetenciją turi diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti šio punkto papunkčiuose nurodytas ligas, būsenas ir (ar) psichikos ir elgesio sutrikimus:

5.7.1. organinius ir simptominius psichikos sutrikimus:

5.7.1.1. demenciją sergant Alzheimerio liga;

5.7.1.2. kraujagyslių demenciją;

5.7.1.3. demenciją sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur;

5.7.1.4. nepatikslintą demenciją;

5.7.1.5. organinį amnezinį sindromą, nesusijusį su alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu;

5.7.1.6. delyrą, nesusijusį su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis;

5.7.1.7. kitus psichikos sutrikimus dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinių ligų;

5.7.1.8. asmenybės ir elgesio sutrikimus dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos;

5.7.1.9. nepatikslintą organinį arba simptominį psichikos sutrikimą;

5.7.2. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo:

5.7.2.1. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo;

5.7.2.2. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl opioidų vartojimo;

5.7.2.3. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl kanabinoidų vartojimo;

5.7.2.4. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo;

5.7.2.5. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl kokaino vartojimo;

5.7.2.6. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl kitų stimuliatorių, taip pat ir kofeino vartojimo;

5.7.2.7. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl haliucinogenų vartojimo;

5.7.2.8. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl tabako vartojimo;

5.7.2.9. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl lakiųjų medžiagų vartojimo;

5.7.2.10. psichikos ir elgesio sutrikimus dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo;

5.7.3. šizofreniją, šizotipinį ir kliedesinį sutrikimą:

5.7.3.1. šizofreniją;

5.7.3.2. šizotipinį sutrikimą;

5.7.3.3. nuolatinį kliedesinį sutrikimą;

5.7.3.4. ūminį ir praeinantį psichozinį sutrikimą;

5.7.3.5. indukuotą kliedesinį sutrikimą;

5.7.3.6. šizoafektinį sutrikimą;

5.7.3.7. kitus neorganinius psichozinius sutrikimus;

5.7.3.8. nepatikslintą neorganinę psichozę;

5.7.4. nuotaikos (afektinius) sutrikimus:

5.7.4.1. manijos epizodą;

5.7.4.2. bipolinį afektinį sutrikimą;

5.7.4.3. depresijos epizodą;

5.7.4.4. pasikartojantį depresinį sutrikimą;

5.7.4.5. nuolatinius nuotaikos (afektinius) sutrikimus;

5.7.4.6. kitus nuotaikos (afektinius) sutrikimus;

5.7.4.7. nepatikslintą nuotaikos (afektinį) sutrikimą;

5.7.5. neurozinius, stresinius ir somatoforminius sutrikimus:

5.7.5.1. fobinius nerimo sutrikimus;

5.7.5.2. kitus nerimo sutrikimus;

5.7.5.3. obsesinį-kompulsinį sutrikimą;

5.7.5.4. reakcijas į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimus;

5.7.5.5. disociacinius (konversinius) sutrikimus;

5.7.5.6. somatoforminius sutrikimus;

5.7.5.7. kitus neurozinius sutrikimus;

5.7.6. elgesio sindromus, susijusius su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais:

5.7.6.1. valgymo sutrikimus;

5.7.6.2. neorganinius miego sutrikimus;

5.7.6.3. seksualinių funkcijų sutrikimus, nesusijusius su organiniu sutrikimu ar liga;

5.7.6.4. pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimus, neaprašytus kitur;

5.7.6.5. psichologinius ir elgesio faktorius, susijusius su sutrikimais ar ligomis, klasifikuojamomis kitur;

5.7.6.6. piktnaudžiavimą priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis;

5.7.6.7. nepatikslintą elgesio sindromą, susijusį su fiziologiniais sutrikimais ir fiziniais faktoriais;

5.7.7. suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimus:

5.7.7.1. specifinius asmenybės sutrikimus;

5.7.7.2. mišrius ir kitus asmenybės sutrikimus;

5.7.7.3. ilgalaikius asmenybės pakitimus, nesusijusius su smegenų pažeidimu ir liga;

5.7.7.4. įpročių ir potraukių sutrikimus;

5.7.7.5. lyties tapatumo sutrikimus;

5.7.7.6. seksualinio pasirinkimo sutrikimus;

5.7.7.7. psichologinius ir elgesio sutrikimus, susijusius su seksualine raida ir orientacija;

5.7.7.8. kitus suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimus;

5.7.7.9. nepatikslintą suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimą;

5.7.8. protinį atsilikimą;

5.7.9. psichologinės raidos sutrikimus;

5.7.10. elgesio ir emocijų sutrikimus, prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje;

5.7.11. piktybinį neurolepsinį sindromą;

5.7.12. vaistų psichozei gydyti sukeltus ekstrapiramidinius ir judesių sutrikimus.

VI. SKYRIUS

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO VEDĖJO, GYDYTOJO PSICHIATRO

ATSAKOMYBĖ

6.1. Psichikos sveikatos centro vedėjas, gydytojas psichiatras atsako už:

6.1.1. padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą ir pacientų teisių pažeidimą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6.1.2. saugos ir sveikatos darbe, priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus;

6.1.3. įstaigai padarytą materialinę, finansinę, moralinę žalą dėl savo kaltės ar neatsargumo;

6.1.4. už savo darbe gautų duomenų konfidencialumo užtikrinimą, tinkamą asmens duomenų tvarkymą ir/ar neteisėtą asmens duomenų atskleidimą;

6.1.5. už patikėtų materialinių vertybių tinkamą naudojimą ir saugojimą.

6.1.6. už savo pareigų ir pavedimų vykdymo kokybę ir atlikimą laiku.

6.1.7. už nustatytų įgaliojimų ar kompetencijos viršijimą.

6.1.8. už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektrosaugos reikalavimų pažeidimus savo darbo apimtyje ir savo darbo aplinkoje.

6.1.9. už periodinio sveikatos tikrinimo tvarkos pažeidimus ar ignoravimą.

6.1.10. už vidaus darbo tvarkos taisyklių, Darbuotojų elgesio kodekso, Medicinos etikos kodekso ir kitų vyriausiojo gydytojo įsakymų bei Lietuvos Respublikos tesės aktų nesilaikymą įstatymų nustatyta tvarka.

6.1.11. už žalą, padarytą įstaigai ar pacientui, dėl savo kaltės ar neatsargumo.

6.1.12. už savo kvalifikacijos kėlimą, būtinos jo darbo funkcijoms atlikti, pagal galiojančius teisės aktus.

6.1.13. už tai, kad jo veikla būtų vykdoma remiantis jo veiklos praktiką reglamentuojančių teisės aktų galiojančia redakcija.

6.1.14. norminiuose ir (ar) Įstaigos vidaus teisės aktuose ir šiuose pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų darbo pareigų netinkamą atlikimą.