Siekdama tvarios ekonomikos, Europos Sąjunga yra iškėlusi daugybę tikslų ir išleidusi dokumentų, kuriuose išdėstyti būdai jiems pasiekti. Trumpai tariant, tai yra dalis Europos Sąjungos Žaliojo kurso programos. Joje daroma prielaida, kad Bendrija pasieks klimato neutralumą iki 2050 m.

Savo ruožtu su žemės ūkiu susijusi veikla taip pat buvo nepamiršta. Šiam sektoriui buvo iškelti kai kurie Žaliojo kurso tikslai. Juos įgyvendinti padeda naujovės ir skaitmenizacija, leidžianti plėtoti tikslųjį ūkininkavimą. Tokios priemonės kaip lygiagretusis žemės ūkio technikos vairavimas (daugiau apie tai galite sužinoti čia: http://www.iagro.lt/produktai/sprendimai/lygiagretus-vairavimas/) ar GPS programos padeda pasiekti kur kas didesnį tikslumą, našumą ir pelną. Prie tvaraus ūkininkavimo prisideda ir modernūs augalų apsaugos metodai.

Didelio masto pokyčiai

Iki šiol žemės ūkio tikslai buvo 50 proc. sumažinti žemės ūkio darbams skirtą cheminių pesticidų naudojimo kiekį. Strategijose minima ir ekologinio ūkininkavimo plėtra, kuri iki 2030 m. apims ne mažiau kaip 25 proc. ES ūkininkų dirbamos žemės.

Europos Komisijos užsibrėžtų tikslų įgyvendinimas lems didžiulius augalų apsaugos pokyčius. Sumažėjus cheminių augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų kiekiui ir nesant jų pakaitalų, augalų būklė turėtų žymiai pasikeisti į gerą. Įvedus jau esamus ir registruotus mikrobiologinius augalų apsaugos produktus (biopreparatus), taip pat biopreparatus makroorganizmų pagrindu, bus sumažintas cheminių pesticidų naudojimas, o tvarus kraštovaizdžio naudojimas sudarys sąlygas išsaugoti biologinę įvairovę, apsaugoti florą ir fauną.

Biologiniai metodai – tai natūralių biologinių veiksnių, tokių kaip virusai, mikroorganizmai (bakterijos, grybai) ir makroorganizmai (nematodai, parazitiniai ir plėšrūs vabzdžiai bei erkės), naudojimas siekiant sumažinti kenkėjų, ligų sukėlėjų ir piktžolių populiaciją auginant augalus lauko sąlygomis ir dengtoje žemėje. Trumpiau tariant, šie metodai remiasi natūraliai gamtoje pasitaikančių reiškinių naudojimu, parazitizmu ir panašiais gamtiniais procesais. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad biologinės priemonės su kenkėjų populiacijomis nekovoja taip, kaip naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės, o tik ilgainiui jas mažina.

Žemės ūkio gamintojus reikia tinkamai apšviesti, kad žinotų, kaip tokios priemonės veikia, kaip jas naudoti, kokie gali būti jų privalumai ir trūkumai. Jų naudojimas reikalauja daug žinių, nes neteisingas panaudojimas dažnai neduoda jokio efekto.

Didžiausias šių priemonių privalumas – jų saugumas aplinkai. O trūkumai - tai jautrumas išorinėms sąlygoms (temperatūrai, drėgmei), brangus pagaminimas ir naudojimas, trumpas preparato tarnavimo laikas, augalų ,,gydymas” turi būti atliktas tiksliai, lėtas veikimo mechanizmas. Šie trūkumai gali atgrasyti gamintojus. Todėl subsidijos už jų naudojimą bus svarbios Bendrosios žemės ūkio politikos strateginiame plane.

Tvarus žemės ūkis

Tvarus žemės ūkis – tai maisto gamyba tokiu principu, kad būtų mažinamas poveikis aplinkai, efektyviai naudojami ištekliai, o tuo pačiu - pelninga ūkininkams. Dėl naujovių ir integruoto kenkėjų valdymo principų įdiegimo žemės ūkio gamyba Europoje tampa vis tvaresnė. Mokslo pažangos dėka laukuose naudojamų veikliųjų medžiagų kiekis nuolat mažėja. Be to, biologiniai augalų apsaugos produktai pradeda vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pasėlių apsaugoje.

Šios priemonės atitinka kintančius ūkininkų ir vartotojų poreikius. Pirmieji kovoja su klimato kaitos padariniais ir daugelio sintetinių medžiagų, kurios buvo naudojamos jų pasėliams apsaugoti, pašalinimu. Pastarieji iš ūkininkų tikisi dar didesnio rūpesčio ir pesticidų nebuvimo maiste.

Biologiniai augalų apsaugos produktai yra pagaminti iš natūralių organizmų arba jų ekstraktų. Taip pat žemės ūkiui svarbūs vadinamieji biostimuliatoriai, gerinantys pasėlių sveikatą, būklę ir derlių.