Naujienos
Skausmo klinikos vaidmuo šiuolaikinėje medicinoje: personalizuotas požiūris į lėtinį skausmą
Skausmas, kuris trunka ne dieną
ar savaitę, o mėnesius – tai nebėra simptomas. Tai tampa nauju gyvenimo fonu,
formuojančiu žmogaus judėjimą, miegą ir net pokalbių temas. Lėtinis skausmas
dažnai susiformuoja ne tik stuburo išvaržos ar nervų dirginimo pagrindu – vis
daugiau tyrimų rodo, kad emocinis fonas, stresas ir net ilgalaikis informacinis
pervargimas gali būti skausmo palaikymo veiksnys.
Nemaža dalis žmonių pripranta
„gyventi kitaip“ – ilsėtis pusiau sėdint, keliauti vengiant laiptų, vengti
ilgesnių pasivaikščiojimų. Būtent tokie elgesio modeliai dažnai būna pirmasis
signalas, kad būtina kreiptis pagalbos.
Tinkamai
parinkta pagalba – daugiau nei procedūra
Personalizuotas gydymas apima ne
tik skausmo malšinimą, bet ir gilesnį suvokimą, iš kur kyla kūno siunčiami
signalai. Būtent todėl skausmo
klinika nėra tiesiog vieta procedūroms
– tai erdvė, kur žmogus tampa aktyviu savo sveikimo dalyviu.
Gydymas dažnai apima kelių
sričių specialistų bendradarbiavimą: nuo gydytojų neurologų iki dietologų,
psichoterapeutų ir kineziterapeutų. Dėmesys nukreipiamas ne tik į fiziologinį
skausmo šaltinį, bet ir į tai, kaip pacientas jį priima bei kaip su juo tvarkosi
kasdienybėje.
Paslaugos,
kurios grąžina judėjimą
Vienas stipriausių šiuolaikinės
medicinos pranašumų – procedūrų integracija į vieningą gydymo planą. Tai
leidžia pasiekti ne pavienius rezultatus, o tvarų poveikį. Pacientams dažnai
taikomi šie metodai:
- Trigerinių taškų injekcijos – mažina raumenų įtampą ir gerina
mikrocirkuliaciją
- Krioterapija – naudojama nervų šaknelių dirginimui mažinti
- Ozono terapija – padeda gerinti audinių prisotinimą deguonimi
ir slopina uždegimą
- Gydomasis masažas – atkuria raumenų elastingumą ir mažina
skausmą be vaistų
- Psichoterapija – padeda išvengti skausmo sukeliamo streso bei
miego sutrikimų
Tokie metodai parenkami
remiantis išsamia diagnostika, o gydymo eiga pritaikoma individualiai.
Kai žmogus
vėl pasitiki savo kūnu
Įdomu tai, kad žmogaus skausmo
suvokimas keičiasi priklausomai nuo metų laiko: pavyzdžiui, pavasarį daugelis
jaučia mažesnį skausmo intensyvumą dėl padidėjusio serotonino lygio. Taip pat
moksliškai įrodyta, kad užsitęsęs skausmas gali net pakeisti smegenų
struktūras, susijusias su atmintimi ir dėmesiu. Todėl veiksmingas gydymas – tai
ne tik priemonės, bet ir švietimas, padedantis žmogui pažinti savo kūną iš
naujo. Ir tik tada, kai pacientas jaučia, kad kontroliuoja situaciją, prasideda
tikras gijimas.