Panašu, kad praėjusių metų pabaigos sumaištis finansų rinkose ir prastėję ekonominiai rodikliai privertė centrinius bankų atstovus atsargiau galvoti apie galimą palūkanų didinimą šiemet. Tikėtina, kad 2019 metais Federalinis rezervų bankas (FED) bazinę palūkanų normą veikiausiai didins tik vieną kartą, o Europos Centrinis Bankas (ECB) pakels tik palūkanų, mokamų už komercinių bankų centriniame banke laikomus indėlius, normą.

Lėtesnė, negu buvo prognozuota anksčiau, didžiausių šalių ekonomikos plėtra lėmė ir truputį apkarpytas Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozes. Lietuvos BVP augimo 2019 metais prognozė sumažinta nuo 3 iki 2,9 proc. ir nuo 2,6 iki 2,4 proc. kitąmet. Didžiausią teigiamą įtaką ekonomikos augimui šiemet ir toliau darys vidaus vartojimas ir investicijos.

Prognozuojama, kad Latvijos ekonomika 2019 metais augs 3,5 proc., o Estijos – 2,8 procento. Šias ir kitas prognozes atskleidė antradienį Stokholme SEB grupės ekonomistų paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.

Euro zonos ūkio plėtra šiemet bus dar šiek tiek lėtesnė

Praėjusių metų euro zonos ekonominiai rodikliai išties nuvylė. Tikėtina, kad ekonomika 2018 metais paaugo 1,9 procento. Lėtesnę, negu tikėtasi, plėtrą labiausiai lėmė prastesnis grynasis eksportas. Kai kurie lėtesnio augimo veiksniai buvo ir vienkartiniai (automobilių gamybos smukimas dėl naujų taršos emisijų testų standartų įvedimo, prastesnis žemės ūkio kultūrų derlius dėl sausos vasaros ir t. t.).

Visgi SEB grupės ekonomistai nesitiki, kad ekonomikos augimas šiemet vėl didės: priešingai, tikimasi, kad euro zonos ekonomika augs 1,6 proc., kitąmet – 1,7 procento. Tai 0,3 ir 0,1 proc. mažiau, negu prognozuota anksčiau. Ekonomikos augimą pristabdys ir mažesnės paklausos veiksniai, ir kai kuriose šalyse vis labiau plėtrą stabdantys pasiūlos veiksniai, tokie kaip darbuotojų trūkumas. Pavyzdžiui, Vokietijoje nedarbas siekia vos 3,3 procento.

Kita vertus, mažėjantis nedarbas euro zonoje daro teigiamą įtaką vidutinio darbo užmokesčio augimui – per metus darbo užmokestis yra padidėjęs maždaug 2,5 procento. Vidutinė metinė infliacija regione ir toliau nebaugina – šiemet dėl mažesnių energetinių išteklių kainų ji tebus 1,1 procento.

Lėtesnis tikėtinas euro zonos ekonomikos augimas ir gana stabili grynoji infliacija lemia, kad ECB veikiausiai neskubės didinti palūkanų normų. SEB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet ECB padidins tik palūkanų už komercinius indėlius, laikomus centriniame banke, normą nuo dabartinių -0,4 proc. iki -0,25 procento.

Kitąmet, bazinė palūkanų norma būtų didinama tik vieną kartą. Euro ir JAV dolerio santykio prognozė lieka nepakeista: analitikai tikisi, kad 2019 metų pabaigoje vienas euras kainuos 1,18 JAV dolerio.

Labai neaiškus ir toliau yra Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus. Tačiau vis didėja tikimybė, kad kovo 29 dieną „Brexit“ paprasčiausiai neįvyks. Kita vertus, abi pusės vis labiau ruošiasi kietojo „Brexit“ scenarijaus galimybei, o tą daryti būtina, kad žala ir Jungtinei Karalystei, ir ES tuo atveju būtų mažesnė.

JAV 2018 metais stebino ekonomikos plėtra, tačiau šiemet to pakartoti nebepavyks

SEB grupės ekonomistai teigia, kad JAV ūkio plėtra po labai sėkmingų 2018 metų, kai BVP padidėjo beveik 3 proc., ims palaipsniui lėtėti 2019–2020 metais. Šiemet tikimasi 2,4 proc., o 2020 metais 1,7 proc. ūkio plėtros.

Namų ūkių vartojimas dėl mažėjančio nedarbo ir sparčiau didėjančių gyventojų pajamų pastaruoju metu augo įspūdingai. Beje, gyventojų lūkesčiai ir toliau yra beveik rekordiniai. Palanku tai, kad šalyje pastaruoju metu didėja ir darbo jėgos užimtumas, t. y. vis daugiau žmonių įtraukiama į darbo rinką, o galimybių didėti užimtųjų skaičiui vis dar yra.

Dėl palankių darbo rinkos sąlygų sparčiau auga ir vidutinis darbo užmokestis – jis per metus padidėjo 3,2 procento. Infliacija, apskaičiuojama taikant vartotojų kainų indeksą, yra beveik 2 procentai. Praėjusiais metais JAV įvesti muitų tarifai tam tikroms importuojamoms prekėms beveik neturėjo įtakos infliacijai, nes įmonės dėl didesnių muitų nesiryžo didinti kainų, tad tiesiog mažėjo jų pelnas.

Įtampa dėl galimų tolesnių tarptautinės prekybos suvaržymų bent laikinai nurimo. Apskritai kol kas įvesti muitų tarifai ir didesnių užsienio prekybos suvaržymų grėsmė didelės įtakos investicijoms JAV nepadarė. Gamybos pajėgumų panaudojama beveik 80 procentų. Toks rezultatas skatina įmones investuoti. Tiesa, pastaruoju metu kritusi žaliavinės naftos kaina darys neigiamą įtaką investicijoms į energetikos sektorių.

Pastarųjų savaičių FED vadovų komentarai privertė nuo dviejų iki vieno sumažinti bazinės palūkanų normos keitimo skaičių šiais metais. SEB grupės analitikai prognozuoja, kad 2019 metais FED padidins bazinę palūkanų normą tik vieną kartą nuo 2,5 iki 2,75 procento. Centrinio banko vadovai gruodį sumažino neutralios palūkanų normos (tokios, kuri nei skatina, nei stabdo ekonomiką) įvertį iki 2,8 proc., todėl sparčiau, negu tikimės, palūkanos būtų keliamos tik tada, jeigu ekonominiai rodikliai viršytų prognozę.

Rusijos ekonomikos plėtra neįsibėgėja

Rusijos ekonomika praėjusiais metais paaugo maždaug 1,6 proc., lėčiau negu euro zonos ar JAV ekonomika. Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai darė didėjusi pramonės gamyba ir geresni žemės ūkio sektoriaus rezultatai. Šiemet SEB ekonomistai tikisi 1,6 proc. BVP augimo, kitąmet – 2 procentų.

Beje, SEB grupė prognozuoja, kad šiemet vidutinė „Brent“ naftos kaina bus 65 JAV doleriai už barelį, arba 7 JAV doleriais mažesnė negu 2018 metais.

Perrinktas šalies prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo paspartinti šalies ūkio plėtrą, kuri lieka vangi ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl apskritai mažų investicijų, menko darbo našumo didėjimo ir besitraukiančios darbo rinkos. Norint daugiau finansuoti spartesnės plėtros priemones, nuo šių metų padidintas PVM mokestis nuo 18 iki 20 procentų. Kad ne taip smarkiai mažėtų darbuotojų skaičius, nuspręsta padidinti pensinį amžių. Tačiau šalyje, kurios 60 proc. eksporto sudaro energetiniai ištekliai, o svarbiausiuose sektoriuose didelę įtaką turi valstybės kapitalas, tikėtis proveržio labai sudėtinga.

Baltijos šalyse ūkio plėtra lėtės, tačiau didelių permainų toks augimas dar nesukels

„Praėję 2018 metai Lietuvai buvo dar vieni sėkmingi augimo metai, kai BVP didėjo 3,4 procento. Augimas būtų buvęs dar spartesnis, jeigu ne sudėtingi metai grūdų augintojams. Prognozuojame, kad šiemet ekonomika turėtų augti 2,9 proc., o kitąmet – 2,4 proc., tad tai būtų nuoseklus, o ne drastiškas lėtėjimas.

Didžiausią neigiamą įtaką prognozuojamai ūkio plėtrai trumpuoju laikotarpiu sukeltų kietojo „Brexit“ scenarijaus padariniai ir spartesnis, negu tikimės, euro zonos ekonomikos lėtėjimas. Kita vertus, labai svarbu, kad lėtesnio augimo prognozės nepaskatintų mažesnio valdžios ir verslo dėmesio toms investicijoms ir pokyčiams, kurie duotų ilgalaikės naudos mūsų šalies gyventojų gerovei.

Lietuvoje infliacijos ir darbo užmokesčio prognozės nekeičiamos: tikimės, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., o vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 7 procentais. Beje, dvejus pastaruosius metus Latvijos ir Estijos ekonomikos augo sparčiau negu Lietuvos. Tik svarbu pabrėžti tai, kad ten daug didesnę įtaką plėtrai darė statybų sektoriaus augimas“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

SEB bankas Lietuvos ekonomikos prognozes oficialiai atnaujina kas ketvirtį, kai skelbia SEB grupės ekonomistų rengiamą „Nordic Outlook“ apžvalgą. Išsamiau Lietuvos makroekonomikos prognozės bus pristatytos vasario pradžioje išeisiančiame leidinyje „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“.