Iki šiol naftos sektorius turėjo tvarkytis tik su vienu iš šių veiksnių – dėl recesijos kritusia paklausa 2009 metais ir atvirkštiniu variantu 2015 metais, kai po žlugusių OPEC derybų išaugusi gavyba taip pat nusmukdė naftos kainas.

Tikėtina, kad naftos paklausos kritimas bus vienas didžiausių per visą istoriją. „Swedbank“ analitikų skaičiavimais, šiais metais „juodojo aukso“ paklausa susitrauks daugiau nei dešimtadaliu, o jo pasiūla turėtų kilti ir toliau, taip sudarydama sąlygas kainoms kristi į dar žemesnį lygį.

Tiesa, žema naftos kaina turėtų džiuginti Lietuvos transporto priemonių vairuotojus ir prisidėti prie žemesnio šių metų infliacijos lygio šalyje. Tačiau verta atsiminti, kad daug pigesnių degalų kainų tikėtis neverta, nes, kaip žinia, maždaug tris ketvirtadalius kuro kainos sudaro ne naftos kaštai, o perdirbėjų, didmenininkų bei mažmenininkų maržos, PVM ir akcizai.

Deja, panašu, kad maži džiaugsmai dėl kritusių degalų kainų neatsvers galimos ilgalaikės naftos sektoriaus krizės, kuri gali parklupdyti ne vieną pasaulio ekonomiką, o tai neigiamai paveiktų ir Lietuvos eksportuotojus.

Ar naftos kainų kare būna laimėtojų?

Dar kovo mėnesio pradžioje, kai tarptautinė organizacija OPEC, jungianti naftą eksportuojančias valstybes, nerado bendro susitarimo dėl naftos pasiūlos ribojimo, naftos kaina vos per kelias dienas krito daugiau nei trečdaliu. Tačiau Covid-19 pandemijai apimant vis daugiau pasaulio šalių, dėl atšauktų skrydžių, iš namų dirbančių žmonių, sustabdytų gamyklų bei sutrikusių tiekimo grandinių krintanti paklausa sudavė antrąjį smūgį.

Didėjanti naftos gavyba ir sparčiai mažėjanti paklausa lemia itin greitai pildomas naftos talpyklas, kuriose vietos gali nebelikti jau vos kelių mėnesių bėgyje. Tai reiškia, kad dalis naftos gavėjų turės pasitraukti iš žaidimo, o naftos kaina gali siekti vienaženklius skaičius. Tad dėl pandemijos su masiniais darbuotojų atleidimais susiduriantis paslaugų sektorius bus tikrai ne vienintelis.

Didiesiems žaidėjams naftos gavybos sumažinimui gali prireikti net kelių mėnesių, tad šalia staigaus paklausos kritimo tai neturėtų didelės įtakos. Negana to, gamybos stabdymas kelia ir dideles rizikas, kurių didieji rinkos dalyviai nėra linkę prisiimti.

Smūgiai nuo naftos priklausomoms ekonomikoms

„Brent“ naftos kaina šią savaitę nukrito iki 23 dolerių už barelį, tai yra, į žemiausią lygį nuo pat 2002 metų. Didelė dalis besivystančių rinkų, ypatingai šiaurės Afrikos bei Vidurinių Rytų šalys, yra itin priklausomos nuo naftos kainų. Dramatiškas kainų kritimas joms reiškia ir gerokai mažesnes valdžios pajamas.

Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, valdžios sektoriaus balansui Irane palaikyti, kai išlaidos lygios pajamoms, naftos kaina už barelį turėtų siekti beveik 200 dolerių. Net ir tokios šalys, kaip Saudo Arabija, turinčios didelius finansinius rezervus, nėra atsparios šokui – lūžio taškas valstybės finansų balansui čia siekia 83 dolerių, Rusijoje ši riba yra 40 dolerių už barelį.

Būtina pabrėžti, kad šioje situacijoje kenčia ne tik besivystančios ekonomikos. „Swedbank“ prognozuoja, kad Norvegijoje nedarbo lygis pakils į aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tuo tarpu Norvegijos krona dolerio atžvilgiu jau atpigo iki rekordinių žemumų.

Jungtinės Amerikos Valstijos, per dešimtmetį padvigubinusios naftos gavybą bei tapusios daugiausiai pasaulyje naftos išgaunančia valstybe, taip pat susidurs su iššūkiais. Tikėtina, kad dėl krentančios naftos kainos šioje šalyje nuvilnys bankrotų banga tarp daug pasiskolinusių skalūnų naftą išgaunančių įmonių.

Taigi, nuo naftos gavybos priklausančios šalys šiuo metu susiduria su dvigubu iššūkiu. Jų valdžios sektoriaus pajamos sumažėjo, be to, jos turi taikyti ir šoką amortizuojančias politikos priemones, skirtas verslo ir gyventojų paramai dėl Covid-19 pandemijos. Ir čia daug pasirinkimų nėra – jos turi arba papildomai skolintis, arba didinti degalų kainas vietiniams vartotojams. Arba nekovoti su viruso plitimu ir susitaikyti su jo padariniais.

Skęstantis naftos laivas gero nežada

Ir nors trumpuoju laikotarpiu situacija naftos industrijoje primena skęstantį laivą, ateities perspektyvos taip pat atrodo ne mažiau miglotos.

Pandemija gali dar labiau prislopinti ir taip iki šiol lėtėjusį naftos paklausos augimą bei dar labiau atbaidyti investuotojus, kurie dėl klimato kaitos pastaruoju metu į šį sektorių žiūrėjo itin atidžiai. Kita vertus, itin žema naftos kaina didina jos vartojimą ir mažina alternatyvių, tvaresnių energijos šaltinių patrauklumą.

Negana to, paklausai pakilti prireiks laiko, kol oro uostai vėl veiks pilnu pajėgumu, o gyventojai galės grįžti prie senų įpročių. Deja, jeigu naftos sektorius ir išgyvens pandemiją, nuo „juodojo aukso“ priklausomos šalys bus paveiktos itin skaudžiai. Šiuo metu norėtųsi įžvelgti daugiau pigesnės naftos privalumų, tačiau pralaimėtojų ir nukentėjusių čia bus daug daugiau nei laimėjusių.