Kita vertus, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai pripažįsta, kad monetos jiems sukelia daugiau rūpesčių ir vargo negu daugelio kitų euro zonos valstybių piliečiams. Ar gausiai rinkoje cirkuliuojančios smulkios monetos laikytinos tik nedideliu nepatogumu gyventojams? O gal tai gerokai rimtesnis iššūkis? Ir jei taip, kokiais būdais jį galima įveikti?

„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, iš visų euro zonos valstybių Lietuvos ir Slovakijos gyventojams 1 ir 2 euro centų monetos sukelia daugiausia nepatogumų. Pernai atliktas tyrimas rodo, kad lietuviams sunkiai sekasi atskirti mažiausios vertės monetas, taip pat per metus pagausėjo piliečių, manančių, kad aštuonių monetų nominalų yra per daug.

Gyventojai skundžiasi, kad monetos užima daug vietos kišenėse ir piniginėse, o jas skaičiuojant tenka sugaišti nemažai laiko, tad dažnai smulkūs centai atsiduria namų stalčiuose, taupyklėse ar tiesiog pasimeta.

Nesugrįžusias į apyvartą monetas tenka keisti kaldinant naujas, o tai reiškia papildomas išlaidas valstybei (beje, smulkaus nominalo monetų gamybos sąnaudos yra didesnės už pačių monetų vertę). Nyderlandų centrinis bankas, pavyzdžiui, yra apskaičiavęs, kad smulkiųjų monetų visiškai atsisakiusi 17 mln. gyventojų valstybė sutaupytų apie 36 mln. eurų.

Kai kurios valstybės jau imasi veiksmų mažinti smulkių monetų poreikį. Nyderlandai, Belgija, Suomija ir Airija taiko kainų apvalinimo praktiką. Savo 1 ir 2 euro centų nominalo monetų nebekaldina ir Italija. Minėtose valstybėse 1 ir 2 centų monetomis gyventojai atsiskaityti gali, tačiau atiduodant grąžą smulkieji neišmokami.

Nusprendusi, kad mažiausios vertės monetų nebereikia, Airija sugebėjo vienu šūviu nušauti du zuikius: savo smulkiuosius pasiuntė į Portugaliją – už 740 tonų krovinį airiai mainais gavo 2,1 mln. vienetų 2 eurų monetų. Lietuviams smulkių centų reikia ne mažiau negu portugalams. Europos centrinio banko duomenimis, net 84 proc.

Lietuvos gyventojų 1 ir 2 euro centų monetas linkę naudoti atsiskaitydami lygiai taip pat kaip didesnio nominalo monetas. Pagal šį rodiklį Lietuva užima pirmą vietą iš visų euro zonos šalių. Greta rikiuojasi Latvija (82 proc.) ir jau minėta Portugalija (78 proc.).

Pastebėtina, kad Estijoje atsiskaityti smulkaus nominalo monetomis yra įprasta taip pat kaip ir Portugalijoje, tačiau Estijos centrinis bankas svarsto, ar 1 ir 2 centų monetas tikslinga toliau laikyti apyvartoje. Mat iš banko saugyklų kasmet išgabenama po du sunkvežimius 1 ir 2 euro centų nominalo monetų, kuriomis prekybos vietose atiduodama grąža, bet vėliau smulkieji pinigai naudojami retai.

Visgi išvengti rūpesčių, kurie kyla ir gyventojams, ir verslui dėl smulkių monetų naudojimo, yra paprasta pakeitus jas atsiskaitymais kortele ir mobiliaisiais mokėjimais. SEB banko patirtis Lietuvoje rodo, kad vis daugiau klientų, įvertinę elektroninės ir mobiliosios bankininkystės privalumus, renkasi bekontaktę mokėjimo kortelę kaip kasdienę atsiskaitymo priemonę, o atsiskaitymui su draugais už bendrus pietus ar kitas bendras išlaidas – mobiliąją programėlę.

Kad bekontakčio atsiskaitymo galimybė būtų prieinama įvairiose vietose, SEB bankas skyrė daug dėmesio reikiamai infrastruktūrai sukurti. Šiuo metu bekontakčius mokėjimus jau priima daugiau negu 90 proc. SEB banko tinklui priklausančių elektroninių kortelių skaitytuvų, o bekontakčių atsiskaitymų funkciją jau turi visos banko išduodamos „Mastercard“ tipo mokėjimo kortelės.

Be to, šiuo metu vyksta intensyvios derybos, kad būtų sukurta mobiliųjų mokėjimų infrastruktūra, leisianti mokėjimus tarp skirtingų Lietuvoje veikiančių bankų klientų atlikti vos per kelias sekundes – siuntėjui užteks žinoti tik gavėjo telefono numerį. Susitarimą su Lietuvos banku jau pasirašė trys bankai, tarp jų ir SEB bankas.

Šis sprendimas iš esmės išspręs smulkių mokėjimų ir atsiskaitymų grynaisiais pinigais nepatogumo klausimą, kuris Lietuvoje tebėra aktualus. Nors kitose šalyse smulkių monetų apyvartoje mažėja, mums jų tebereikia, mes jas naudojame. Tad jeigu Estija ateityje atsisakytų smulkiųjų, Lietuva turėtų progą sutaupyti – susitarus su Talinu dėl monetų mainų kurį laiką nereikėtų gaminti savų 1 ir 2 centų monetų.

Tačiau ar iš tiesų Lietuvos gyventojams reikia daugiau smulkių monetų? Gal paprasčiau tiesiog įprasti naudotis bekontakte mokėjimo kortele ar atlikti momentinį atsiskaitymą mobiliąja programėle?