Sudėtingą VVVA sektoriaus kaip darbdavio padėtį atskleidė „WitMind“ atliktas nacionalinis ir sektorinis Darbdavių konkurencingumo tyrimas.

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla ir darbdavių konkurencingumą tirianti bendrovė „WitMind“ iniciavo projektą, kurio tikslas – padėti viešojo sektoriaus organizacijoms išnaudoti turimą potencialą konkuruojant dėl darbuotojų su privačiu verslu. Universitetas ir bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir sieks bendras žinias panaudoti sustiprinant VVVA sektoriaus darbdavių reputaciją.

„Viešajame sektoriuje dirba daugiau kaip ketvirtadalis šalies dirbančiųjų. Šio sektoriaus veikla lemia kritinius mūsų valstybės aspektus – žmonių gerovę, ekonomikos augimą, saugumą, švietimą, sveikatos apsaugą, viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tačiau sektoriuje dirbančių žmonių tyrimas atskleidžia liūdną padėtį – absoliučiai visi rodikliai, lemiantys viešojo sektoriaus darbuotojų įsitraukimą, motyvaciją, lojalumą, yra žemiau šalies vidurkio ir dar labiau atsilieka nuo sektorių-lyderių. Mes kaip verslas jaučiamės atsakingi už sektoriaus gerovę ir norime visomis savo žiniomis ir kompetencijomis padėti sektoriui atrasti savo stiprybes bei jas auginti“, – teigia bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.

Nors egzistuoja plačiai paplitęs stereotipas, kad darbas VVVA sektoriuje nepatrauklus dėl mažesnių atlyginimų, Nacionalinis Darbdavių konkurencingumo tyrimas parodė, kad kaip tik pasitenkinimas atlygiu yra vienas aukštesnių rodiklių viešojo sektoriaus darbuotojų tarpe. O valstybės ir statistika patvirtina, kad vidutinė VVVA sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra didesni, nei privataus sektoriaus vidurkis (2024 II ketv. atlyginimai siekė 2331 eurą ir 2124 eurus neatskaičius mokesčių).

VVVA sektoriaus darbdavio eNPS (darbdavio rekomendavimo rodiklis) yra neigiamas ir siekia -29, jis yra antras nuo galo šalyje tarp visų sektorių. Viešojo sektoriaus įmonės žemai vertinamos ir gerokai atsilieka nuo privataus sektoriaus praktiškai pagal visus tyrimo parametrus, tarp jų tokius, kaip lyderystės kokybė, galėjimas turėti įtakos vadovų sprendimams, grįžtamojo ryšio gavimas, pagarba ir sąžiningumas su darbuotojais, jų pripažinimas.

Tačiau viešasis sektorius turi ir stiprybių – gali didžiuotis labai aukštais vertinimais darbo prasmės ir pagalbos visuomenės vertinimuose. Gan aukštai, nors ir žemiau šalies vidurkio, VVVA darbuotojai vertina mokymosi galimybes, lankstų darbo grafiką ir darbą nuotoliu.

„Daugelis šio sektoriaus įmonių kasmet atlieka savo darbuotojų pasitenkinimo ar įsitraukimo tyrimus, tai – puiku. Tačiau bėda ta, kad žiūrėjimas į savo duomenis be patikimo pasilyginimo su kitais sektoriais neduoda apčiuopiamo efekto: nors pasitenkinimą tiria daugelį metų, situacija sektoriuje nesikeičia, jis pagal visus lyginamuosius rodiklius yra antras nekonkurencingiausias rinkoje. Jei savo rodiklių nesilygini su patikimais konkurentų duomenimis, niekad ir nesužinosi, kokia gi tavo tikroji padėtis, kokios tavo silpnosios ir stipriosios savybės“, – pasakoja bendrovės „WitMind“ direktorė Živilė Valeišienė.

„Viešasis sektorius susiduria su dideliais iššūkiais, todėl reikia įrankių, kurie padėtų tiksliau diagnozuoti kylančias problemas ir leistų priimti tikslingus, efektyvius sprendimus. Duomenų ekspertų ir mokslininkų sukurtas „WitMind“ darbdavio konkurencingumo įrankis yra unikalus statistiškai labai patikimas įrankis, leidžiantis bet kuriai įmonei pasilyginti su savo sektoriumi arba visa rinka. Pagrindinis VU Verslo mokyklos ir „WitMind“ bendradarbiavimo tikslas ir yra skatinti įstaigas įvertinti savo konkurencingumą, o tai leistų stiprinti VVVA sektorių apskritai“, – teigia VU Verslo mokyklos Antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

VU Verslo mokykla, išanalizavusi „WitMind“ sukurtą konkurencingumo vertinimo modelį, patvirtino jo patikimumą ir galimybę jį naudoti specifiškai viešojo ir valstybės valdymo sektoriaus konkurencingumui stebėti. Projekto metu, šis jau rinkoje naudojamas modelis bus tiriamas analizuojant specifines viešojo sektoriaus problemas, o ateityje jo pagrindu gali būti sukurti kiti, specifiškai šiam sektoriui skirti įrankiai.

„Tam, jog viešasis sektorius taptų konkurencingesniu, svarbūs du dalykai: įstaigų noras keistis ir gebėjimas pamatyti savo silpnąsias vietas, pasilyginti su konkurentais. Mūsų tikslas – atlikus analizę pasidalinti išvadomis. Tačiau toliau viskas priklausys nuo konkrečių įstaigų pasirengimo imtis pokyčių“, – priduria Ž. Valeišienė.