Naujienos
Baigiamasis Lietuvos muziejų kelio projekto programos „Tėvynės ieškojimas“ renginys Užutrakyje
2021-10-05
2021 m. rugsėjo 27
d. Užutrakio dvaro sodyboje įvyko Lietuvos muziejų kelio (LMK) projekto 2019-2021
metų nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos
„Tėvynės ieškojimas“ (toliau – Programa) baigiamasis renginys.
„Tėvynės
ieškojimas“ – tai 2019–2021 m. Lietuvos muziejų asociacijos ir jos narių
muziejų įgyvendinama nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo
programa, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo 30-mečiui.
Šią kultūros paveldo aktualinimo LMK projekto programą įkvėpė Nobelio
literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas
(Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, savo kūryba pasauliui
apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto
dvasias.
2019 m. renginių programa kvietė ieškoti
Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius, 2020-aisiais -
„Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, siekė
pasižvalgyti nuo kalnų, piliakalnių ir bokštų. 2021 m. LMK siekė atgaivinti
istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį. Pasak programos sumanytojų
„istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti
tobulumo reginį, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra ir pan.) bei
gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas,
vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės
audinys.
2019 m. renginių programa kvietė ieškoti
Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius, 2020-aisiais -
„Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, siekė
pasižvalgyti nuo kalnų, piliakalnių ir bokštų. 2021 m. LMK siekė atgaivinti
istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį. Pasak programos sumanytojų
„istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti
tobulumo reginį, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra ir pan.) bei
gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas,
vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės
audinys.
Trečiasis Programos renginių ciklas „Kultūriniai kraštovaizdžiai:
parkų ir sodų menas“- iškilmingai startavęs š. m. liepos 2 d. Palangos gintaro muziejuje ir apkeliavęs
visus Lietuvos etnografinius regionus, Pasaulinę turizmo dieną rugsėjo 27-ąją
baigėsi Užutrakyje. Net 75 renginių organizatoriai (muziejai, jų
padaliniai, kiti instituciniai
partneriai) visoje Lietuvoje buvo sutelkę jėgas ir kūrybinius išteklius
programos įgyvendinimui. Žemaitijoje programą vykdė 17 institucijų, Mažojoje
Lietuvoje – 7, Suvalkijoje (Sūduvoje) – 13, Dzūkijoje – 15, Aukštaitijoje – 23
muziejai ir jų bičiuliai. Įdomu tai, kad šių metų Lietuvos muziejų kelio
programoje dalyvavo gausus būrys kūrybinių, privačių ir visuomeninių
organizacijų: nuo Kauno lėlių teatro, Dautarų dvaro sodybos Žemaitijoje,
restorano „Kuchmistrai“ Lukšiuose iki Vilkaviškio medžiojotų ir žvejų
draugijos, MB „Pasaulio puodai“ Merkinėje ir kt.
Garsiuose ir mažiau
žinomuose Lietuvos istoriniuose parkuose ir soduose muziejininkai ir jų
partneriai suorganizavo ir įgyvendino 111 renginių (palyginimui 2019 m.
Lietuvos muziejų kelio projekte dalyvavo – 60, o 2020 m. – 42 muziejai ar kt.
kultūros paveldą puoselėjančios institucijos). Šiais metais renginiuose
apsilankė apie 81 362 lankytojų: Žemaitijoje – virš 66 000, Mažojoje Lietuvoje – apie 1800,
Suvalkijoje (Sūduvoje) – apie 725, Dzūkijoje – apie 10 337, Aukštaitijoje
– 2500. Projekto organizatoriai pelnytai gali didžiuotis
didėjančiu projekto lankytojų skaičiumi: 2019 m. jame lankėsi apie 45 000, 2020 m. 11 500
lankytojų.
„Tėvynės ieškojimo“
kelionė smalsiausius vedė žinomų ir mažiau girdėtų dvarų ir rūmų istorinių
parkų ir žymių žmonių sodų pažinimo keliu - nuo garsiųjų Tiškevičių ir Oginskių
rūmų parkų iki miestų sodų, nuo itin
lankytojų mėgiamų Burbiškio dvaro ir Ch. Frenkelio vilos gėlynų iki retai
dėmesį patraukiančių kompozitorių, rašytojų, poetų namus gaubiančių sodų. Čia
lankytojų laukė pasakojimai, teatralizuoti pasirodymai, lauko parodos, pėsčiųjų
žygiai, obuolių degustacijos, puokščių kūrimo meno edukaciniai užsiėmimai.
Baigiamasis renginys Užutrakio dvaro sodyboje sukvietė
gausią muziejininkų ir kultūros paveldo puoselėtojų šeimą. Renginio dalyviai ne
tik susipažino su Istorinių parkų
pažinimo centro ekspozicija, Užutrakio dvaro rūmų interjerais bei paskutiniu
šių metų Lietuvos muziejų kelio objektu -
žymiojo kraštovaizdžio architekto, botaniko Eduardo Fransua Andrė
(1840-1911) įkurtu parku, bet ir, susirinkę į šio parko Europos salę dalijosi
projekto vykdymo įspūdžiais ir patirtimis.
Baigiamojo renginio
uždaryme pirmiausia skambėjo sveikinimo kalbos. Jas sakė LR kultūros
viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos muziejų asociacijos vadovas-valdybos
pirmininkas Raimundas Balza, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos direktorius
Gintaras Abaravičius. Po sveikinimų sekė tradicinė programos uždarymo konferencija.
Pirmiausia buvo aptartos ir apibendrintos LMK projekto šių
metų programos „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ veiklų
patirtys, pristatyta kultūros ir meno renginių regionuose apžvalga, aptariamos
istorinių parkų ir sodų išsaugojimo, atkūrimo (renovacijos), tvarkybos ir kt.
kraštovaizdžio formavimo problemos, svarstoma galimybė ir būdai suformuoti ir
vystyti kultūros kelią – istorinių parkų ir sodų kelią Lietuvoje.
Diskusijose
rezultatais bei
įžvalgomis dalinosi programos komunikacijos vadovė Janina Stankevičienė,
programos administratorė Lolita Valužienė ir
Lietuvos etnografinių regionų muziejų koordinatoriai: Jolita Kirkilaitė
(Aukštaitija), Liudvika Burzdžiuvienė (Mažoji Lietuva), Tomas Kukauskas
(Suvalkija (Sūduva)), Daina Pledienė
(Dzūkija).
Prie
diskusijos prisijungęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Tarptautinių ryšių ir kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėjas Alfredas
Jomantas konstatavo, jog istorinių parkų ir sodų kelias
Lietuvoje tikrai galėtų būti organizuojamas ir
veikti kaip Europos Tarybos kultūros kelių sistemos nacionalinių kelių grandies
analogas, atitinkantis nacionaliniams kultūros keliams keliamus kultūrinės
topografijos reikalavimus. Vien
tik LMK projekto „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“ rėmuose
visuomenei buvo pristatyta ir įvairiomis kultūrinių renginių formomis
aktualizuota per 70 kultūros paveldo objektų
– istorinių parkų ir sodų, sukurti penki galimi kultūrinio turizmo maršrutai
Lietuvos etnografinių regionų istoriniams parkams ir sodams pažinti.
Tačiau svarbiausiu Programos
baigiamojo renginio ir diskusijų akcentu tapo – naujo LMK projekto plėtros
etapo - 2022-2027 metų kultūros paveldo sklaidos
programos „Gimtoji Europa“ pristatymas ir jos 2022 m. temos „Europos ženklai
Lietuvoje: gotika“ atskleidimo sprendinių aptarimas. Lietuvos
nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojas investicijoms,
vadybai ir plėtrai Vytautas Balčiūnas pristatė būsimo projekto
idėjines gaires, pasiūlė galimas veiklos
kryptis, plačias temos aprėptis ir galimybes originaliai kultūros paveldo sklaidai.
Projekto programos
organizatorius - Lietuvos muziejų asociacija
Projekto partneriai – Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija ir Lietuvos dvarų ir pilių asociacija
Informacinis partneris – Lietuvos radijas ir televizija.
Lietuvos muziejų asociacijos
veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Išsami „Lietuvos muziejų kelio“ programa
www.muziejukelias.lt
Informacija +370 684 23404, el. paštas muziejukelias@gmail.com