Kovo pabaigoje galvojančių, kad būsto kaina didės, buvo 19 proc., kad mažės – 40 proc., kad nesikeis – 15 procentų.

Vis dar didesnė negu ankstesniais metais apklaustųjų dalis neturėjo nuomonės, kaip kis būsto kaina artimiausiu metu. Balandį tokių respondentų buvo 22 proc., kovą – 26 proc., o ankstesniais metais tokių neapsisprendusių gyventojų būdavo apie dešimtadalį. Ši apklaustųjų dalis yra pati jautriausia nuomonių pokyčiams viešojoje erdvėje ir jų lūkesčiai greitai gali pakisti į vieną ar kitą pusę.

Kovą pesimistiškiausiai galimą būsto kainų pokytį vertino Vilniaus regiono gyventojai, bet balandį iš jų pesimizmo lazdelę perėmė namų ūkiai Kauno regione, kur tik 14 proc. apklaustųjų prognozuoja, kad būstas brangs, o 43 proc. žmonių laukia būsto pigimo. Įdomu ir tai, kad optimistiškiau dėl būstų kainų yra nusiteikę mažesnes pajamas gaunantys jauni asmenys, o gerokai atsargesni yra didesnes pajamas gaunantys ir didmiesčiuose gyvenantys žmonės.

Skubotų sprendimų iš tokių balandžio gyventojų apklausos rezultatų daryti nereikėtų. Optimistai galėtų teigti, kad tai, jog balandį gyventojų lūkesčiai nebuvo blogesni negu kovą, yra teigiamas ženklas rinkai, rodantis, kad gyventojų pesimizmo pikas jau praeityje, ypač atsižvelgus į tai, kad karantino apribojimų gegužę mažėja, ir daugiau žmonių grįžta į darbus.

Pavyzdžiui, Švedijoje, kur gyventojams užduodamas toks pat klausimas dėl būsto kainų pokyčių skirtumas tarp galvojančių, kad būsto kaina didės, ir tų, kurie galvoja, kad mažės, kovo pabaigoje buvo -20 proc., arba beveik tiek pat kaip ir Lietuvoje (-21 proc.). Tačiau balandžio pabaigoje Švedijoje gyventojų lūkesčiai dar subjuro, ir skirtumas nusirito iki -26 proc., priešingai negu Lietuvoje, kur skirtumas susitraukė iki -16 procentų.

Pesimistai tokius balandžio apklausos rezultatus vertins kaip rinkos inertiškumo įrodymą, teigdami, kad ekonomikos ir būsto rinkos padėtis antrą metų pusmetį nebus tokia gera, kaip dauguma tikisi, todėl gyventojų būsto kainų lūkesčiai ateityje bus prastesni.