Naujienos
Internetiniai žaidimai gali ir būti naudingi: psichologė įvardijo, kodėl vaikams jų drausti nereikėtų
publicum.lt – nuotr.
Internetiniai žaidimai – neatsiejama daugelio
vaikų laisvalaikio dalis. Ir nors daugelis tėvų į šią pramogą žiūri skeptiškai,
šeimos psichologė Lina Gudaitė-Berckatienė sako, kad žaidžiant su saiku ir
pasirinkant tinkamą žaidimų turinį – jie gali būti ir labai naudingi. Pasak
ekspertės, žaidimai gali lavinti vaikų kognityvinius gebėjimus, kūrybiškumą,
loginį mąstymą, netgi didinti dėmesingumą, gerinti atmintį, socialinius
įgūdžius.
Turi ir psichologinę naudą
Pašnekovė internetiniuose žaidimuose įžvelgia ir psichologinę naudą. Anot jos, tyrimais
įrodyta, kad internetiniai žaidimai
atpalaiduoja, mažina stresą. Sėkmingas virtualių užduočių atlikimas sukelia
dopamino, malonumo hormono išsiskyrimą. Be to, žaidimų metu žaidėjai dažnai
turi daugiau kontrolės nei realiame gyvenime. Jie gali valdyti situacijas,
išspręsti problemas ir priimti sprendimus. Tai irgi suteikia pasitenkinimo
jausmą.
„Svarbiausia pasirinkti tinkamus žaidimus, nes žaidžiant galima ir mokytis.
Šiais laikais egzistuoja daugybė edukacinių žaidimų. Be to, dažnas žaisdamas
gerina ir anglų kalbos žinias. Žaidimai neretai pasitarnauja ir moksle –
vaikai, kurie leidžia savo laisvalaikį žaisdami moka greičiau priimti
sprendimus, lavinami jų strateginio mąstymo įgūdžiai, reakcija“, – sako L.
Gudaitė-Berckatienė.
Kiek laiko per dieną galima praleisti žaidžiant?
Psichologė pabrėžia, kad svarbiausia, jog žaidimai netaptų pagrindine vaiko
veikla. Jo dienotvarkė turi būti tinkamai subalansuota. Vaikams turi būti
nustatytas laikas skirtas mokslams, miegui, kitiems hobiams, gyvam bendravimui.
Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo.
„Reikia suprasti, kad nuo internetinių žaidimų šiais laikais nepabėgsi.
Anksčiau ar vėliau vaikai su tuo susipažįsta ir apie juos sužino, tad
svarbiausia nustatyti žaidimams skirtas valandas ir tinkamai pasirinkti žaidimų
turinį“, – sako L. Gudaitė-Berckatienė.
Anot jos, nuo 3-5 m. prie ekranų rekomenduojama praleisti apie 30 min., ne
daugiau valandos. Tokio amžiaus vaikams internetiniai žaidimai turėtų būti,
kaip papildoma priemonė, skirta tik mokymuisi, bendravimui, pažinimui. 6-12 m.
vaikams prie ekranų žaidžiant, žiūrint filmus ar kitaip leidžiant laisvalaikį rekomenduojama
praleisti apie pusantros valandos, o vyresniems – 13-18 m. vaikams iki 3 val.
per dieną. Žinoma, tarp žaidimų svarbu daryti pertraukas.
Tėvams rekomenduoja prisijungti ir pažaisti kartu
Šeimos psichologė teigia, kad žaidimai dažniems tėvams vis dar atrodo
beprasmė veikla, tuščia pramoga, kuri žaloja ar bukina, tačiau toks požiūris,
anot jos, yra klaidingas.
„Dažnai nuogąstavimai apie žaidimus kyla iš elementarios žinių, domėjimosi
apie žaidimų atnešamas naudas stokos, todėl tėvams siūlyčiau ne smerkti, o
prisijungti prie vaikų ir pažaisti kartu. Ypač su mažesniaisiais – tėvai turi
būti kuo labiau įsitraukę į jų laisvalaikį. Juolab, kad vaikas nuo mažų dienų
turi būti susipažinęs su tuo, kaip bendrauti internete, socialiniuose
tinkluose, mokytis žaidimus rinktis sąmoningiau“, – pasakoja psichologė.
Gerinami socialiniai įgūdžiai
Dar vienas pliusas – socialinių įgūdžių gerinimas. Žaidimus galima žaisti
dviese ar net komandomis. Pasak psichologės, taip mokomasi išgirsti, išklausyti
vienas kitą.
Pavyzdžiui, populiariajame „Fortnite“ žaidime dabar atsirado draudimo
technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ specialiai sukurtas žemėlapis,
kuriame galima atlikti net keturias skirtingas misijas, žaidžiant komandomis
iki 4 žaidėjų. Į šį žaidimą galima patekti suvedus kodą 2768-2306-2477 arba
žemėlapio pavadinimą „Balcia Mega Mansion“ ir įtraukti visus savo šeimos
narius.
Kaip teigia L. Gudaitė-Berckatienė, žaidžiant kartu su tėvais įžvelgiamas
ir auklėjimo aspektas. Vaikai stebi, kaip tėvai reaguoja, sprendžia
įvairiausias situacijas, iškilusius iššūkius. Anot jos, laikas kartu, kuria saugumo
jausmą, stipresnį tarpusavio ryšį, pasitikėjimą, galimybę atsiskleisti,
atsipalaiduoti.