Per pastarąjį dešimtmetį motociklų pasaulis patyrė daug technologinių ir kultūrinių pokyčių – nuo elektrinių modelių atsiradimo iki išmaniųjų navigacijos sistemų integracijos. Tačiau vienas svarbiausių pokyčių, tiesiogiai liečiančių motociklininkų saugumą, įvyko šalmo evoliucijos srityje. Šalmas šiandien nėra tik kieta plastiko „kaukė“, o išmani, daugiasluoksnė saugos sistema, kuri realiai gelbsti gyvybes.

Nuo ECE 22.05 iki ECE 22.06

Europos saugumo sertifikatas ECE (angl. Economic Commission for Europe) yra pagrindinis standartas, kurį turi atitikti moto šalmai, parduodami ir naudojami daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą. Nuo 2000-ųjų iki maždaug 2020-ųjų visiems šalmams galiojo ECE 22.05 standartas. Tačiau nuo 2020 m. pradėtas taikyti naujasis ECE 22.06, kuris reikšmingai pakeitė požiūrį į šalmų testavimą ir jų realų atsparumą.

Pasak moto saugumo specialisto Juliaus Kasparavičiaus, šie pokyčiai buvo būtini: „Per pastarąjį dešimtmetį mes ne tik pažengėme technologijų srityje, bet ir sukaupėme daugiau duomenų apie realius avarijų scenarijus. Tai leido iš naujo įvertinti, ką reiškia „saugus šalmas“. ECE 22.06 yra ne kosmetinis atnaujinimas, o kokybinis šuolis“.

Kuo skiriasi ECE 22.06 nuo senesnio standarto?

Naujasis standartas reikalauja griežtesnių testų, kurie geriau atspindi realius smūgio kampus ir jėgas. Jei anksčiau šalmas buvo testuojamas fiksuotose vietose, vertikaliai ar horizontaliai, tai dabar testavimas atliekamas ir įstrižais kampais, o smūgio vietos parenkamos atsitiktine tvarka. Tokiu būdu geriau atkuriama reali avarijos dinamika, kai galva gali atsitrenkti į bortą ar asfaltą kampu, ne stačiai.

Taip pat įvesti rotacinio smūgio testai, kurie tikrina, kaip šalmas sugeria sukimosi jėgas. Tyrimai parodė, kad būtent rotacinės jėgos dažnai sukelia pavojingiausius galvos smegenų sužalojimus, net jei smūgis nebuvo labai stiprus.

„Naujas testavimo metodas reikalauja, kad šalmai būtų ne tik tvirti, bet ir „protingi“ – gebėtų nukreipti jėgą taip, kad ji kuo mažiau paveiktų žmogaus smegenis“, – aiškina Julius Kasparavičius. „Todėl gamintojai dabar investuoja į vis sudėtingesnius vidinius sluoksnius, daugiafunkcines medžiagas ir net patentuotus smūgio sugerties sprendimus“.

Daugėja išmaniųjų funkcijų, bet jos nėra saugumo pakaitalas

Per šį dešimtmetį šalmai tapo ir funkcionalesni. Į juos integruojamos Bluetooth sistemos, interkomai, vaizdo kameros, net HUD (Heads-Up Display) ekranai. Tačiau svarbu nepamiršti – technologijos neturi užgožti svarbiausios funkcijos: saugumo.

„Šalmas su Bluetooth ryšiu yra puiku, bet jei jis neatitinka naujųjų standartų – tai tik brangus aksesuaras, o ne saugos įranga“, – teigia specialistas. „Būtent ECE 22.06 žymėjimas šiandien turėtų būti pagrindinis kriterijus perkant naują šalmą“.

Ką tai reiškia motociklininkui Lietuvoje?

Lietuvoje eismo sąlygos gana įvairios: nuo tankaus eismo miestuose, tokiuose kaip Vilnius ar Kaunas, iki vingiuotų regioninių kelių Dzūkijoje, ar ilgų atkarpų tarp Šilutės ir Telšių. Kiekvienas iš šių kelių kelia skirtingus iššūkius motociklininkams – tiek dėl asfalto kokybės, tiek dėl eismo intensyvumo ar nenumatytų situacijų. Taigi, geras, šiuolaikinis šalmas tampa esmine investicija ne tik keliaujantiems toliau, bet ir važinėjantiems kasdien.

„Būna, kad žmonės važinėja senais, dar 2010 m. gamintais šalmais, manydami, kad „jei dar nesuskilo, tai tinka“. Tai klaida. Plastiko senėjimas, UV spinduliai, net prakaitas keičia medžiagos struktūrą. Po 5–7 metų šalmas praranda didelę dalį savo apsauginių savybių“, – perspėja Kasparavičius.

Per dešimt metų – nuo plastiko iki gyvybės saugotojo

Moto šalmų saugumo standartai per pastarąjį dešimtmetį keitėsi ne formaliai, o iš esmės. Iš kosmetinio apsauginio elemento šalmas tapo aukštųjų technologijų įranga, sukurta saugoti pačią svarbiausią kūno dalį – galvą.

„Šalmas šiandien – tai ne tik apsauga nuo baudos. Tai pasirinkimas, galintis nulemti gyvybę. Ir kiekvienas motociklininkas turėtų tai vertinti ne mažiau, nei savo motociklo stabdžių būklę“, – sako Julius Kasparavičius.