Tad ką galima nuveikti ir kokių laisvių pasiekti, kas mėnesį skiriant 100 eurų?

Pavyzdžiui, nuosavas automobilis. Jis daugeliui žmonių, o ypač jaunesnio amžiaus, turbūt asocijuojasi su laisve ir mobilumu bei su galimybe daugiau nuveikti, patirti, pasiekti. Šios laisvės kainą gana lengva įvertinti pinigais. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojai dažniausiai įsigyja automobilius, kurių vertė siekia apie 5 tūkst. eurų. Perkant tokį automobilį su paskola, per septynerių metų laikotarpį kas mėnesį tektų mokėti apie 100 eurų.

Kita svarbi laisvė yra susijusi su finansiškai saugia ateitimi. Dažniausiai ją užsitikriname gaudami nuolatines darbo pajamas, tačiau išėję į pensiją galime susidurti su problema. Per artimiausius keletą metų į pensiją išeisiantys šalies gyventojai iš „Sodros“ gaus maždaug pusę buvusio atlyginimo siekiančios senatvės pensijos. Tačiau, kaip rodo valstybės institucijų prognozės, dabartiniai 30-ečiai po kelių dešimtmečių iš valstybės galės tikėtis jau tik trečdalį jų buvusio atlyginimo sudarančios pensijos.

Šią problemą iš dalies spręs šįmet įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai, padėsiantys daugeliui pasirūpinti labiau finansiškai aprūpinta ateitimi. Pasirinkusieji kaupti toliau jau bus padarę pusę darbo siekdami didesnės laisvės senatvėje. Kaip tai galima įvertinti konkrečiais skaičiais?

Šių metų pradžioje vidutinis mėnesio atlyginimas po mokesčių pakeitimų sudarys apie 770 eurų į rankas. Jei žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą, pasirinko kaupti II pakopos pensijų fonduose pagal maksimalų variantą (3+1,5 proc.), jis kas mėnesį į savo pensijų fondą atsidės po 36 eurus ir papildomai gaus 16 eurų skatinamąją valstybės įmoką.

Pasinaudojus oficialia pensijų skaičiuokle kiek.lt galima nesunkiai sužinoti, kiek pinigų savo senatvei tokiu būdu galima sukaupti: kas mėnesį į II pakopos fondus pervesdamas po 52 eurus dabartinis trisdešimtmetis lietuvis per 35 metus iki pensijos spės sukaupti apie 115 tūkst. eurų. Beje, pensijos skaičiuoklėje daroma prielaida, kad metinė vidutinė investicijų grąža sudarys 5 proc., o atlyginimai ir pervedamos įmokos nuosekliai toliau augs dėl kylančio vidutinio darbo užmokesčio. Ši sukaupta suma leis valstybės mokamą pensiją gerokai padidinti ir gyventojas gaus apie 50 proc. buvusio darbo užmokesčio.

Aišku, tai kur kas geriau negu 30 proc. buvusių pajamų, bet vargu, ar tokia pensijos išmoka galėtų suteikti visiškos finansinės laisvės. Todėl ne veltui finansų ekspertai rekomenduoja nuo savo pajamų kas mėnesį taupymui atsidėti bent 10 procentų. Gera žinia ta, kad pasirinkus kaupti II pensijų pakopoje, taupymui galima atidėti mažesnę dalį, nes dalis pajamų jau skiriama kaupimui. Kiek pavyktų sutaupyti nuo vidutinio atlyginimo kas mėnesį atidedant likusius 7 proc. arba 50 eurų?

Kas mėnesį papildomai taupymui atsidedant po 50 eurą per 35 metų laikotarpį būtų galima sukaupti 21 tūkst. eurų. Dar geresnį rezultatą užtikrintų investuojamos lėšos. Pavyzdžiui, reguliariai investuojant su 5 proc. metine grąža santaupos per minėtą laikotarpį išaugtų iki 56 tūkst. eurų. Net taikant palyginti konservatyvią 3 proc. metinę grąža, investuota suma galėtų padidėti iki 37 tūkst. eurų.

Jei papildomas lėšas kaupsite III pensijų pakopoje, galėsite pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Taip pat tikėtina, kad dėl didėjančio atlyginimo ilgainiui taupymui skirtą sumą atidėti bus paprasčiau, o siekiant geresnio rezultato ją bus galima didinti toliau.

Kaupimas II pensijų pakopoje ir papildomas taupymas leistų sukaupti daugiau kaip 150 tūkst. eurų ir užsitikrinti apie 70 proc. buvusių pajamų prilygstančią ar dar didesnę išmoką senatvėje. Šiandien šią finansinę laisvę galima įsigyti už 100 eurų per mėnesį. Būtent tiek vidutiniškai kainuoja išsimokėti dažniausiai įsigyjamo automobilio paskolą per septynetą metų. Tiesa, jei visą laiką rinksitės „investuoti“ vien tik į automobilius, per 35 metus galėsite pakeisti 5 transporto priemones ir galiausiai liksite su kelių tūkstančių eurų vertės turtu.

Kiekvienas esame laisvas elgtis su savo pinigais taip, kaip norime. Galbūt automobilio suteikiama laisvė šiandien atrodo kur kas reikšmingesnė už finansinę laisvę senatvėje. Vis dėlto nepaslyskime lygioje vietoje – kuo anksčiau pradėsime rūpintis savo ateities finansais, tuo didesne finansine nepriklausomybe galėsime mėgautis sulaukę senatvės.