Lietuviai - mobilūs ir darbštūs. Šimtai tūkstančių mūsų tautiečių dirba Airijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ar kitose ES šalyse, tačiau net ir gyvenant užsienyje dažnai kyla poreikis imti paskolą Lietuvoje: įsigyti butą, padėti artimiesiems ar investuoti į nuosavą verslą. Gera žinia - paskolą gauti įmanoma. Bet tam reikia daugiau nei tik deklaruoto noro. Reikia dokumentų. Ir labai aiškios istorijos.

Ar bankai skolina gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje?

Taip, tačiau su sąlygomis. Didieji Lietuvos bankai (Swedbank, SEB, Luminor) ir kai kurios kredito unijos ar vartojimo paskolų bendrovės siūlo paskolas emigrantams, tačiau vertina juos kiek kitaip nei klientus, gyvenančius Lietuvoje. Pagrindinis kriterijus - stabili, oficiali, įrodoma pajamų istorija.

Svarbu suprasti, kad bankui nesvarbu, kad „gyvenu jau 8 metus Norvegijoje“ ar „uždirbu gerai“. Bankui ar unijai svarbu - ar gali pagrįsti pajamas, ar deklaruotas darbas oficialus, ar mokami mokesčiai, ir ar tavo finansinė drausmė patikima. Todėl dokumentų sąrašas - ne formalumas, o būdas įrodyti, kad esi rimtas, atsakingas ir galintis laiku vykdyti įsipareigojimus.

Pagrindiniai dokumentai, kurių prašo institucijos

Visų pirma - asmens tapatybės dokumentas. Tai gali būti Lietuvos Respublikos pasas ar asmens tapatybės kortelė. Be to, reikės užpildyti paskolos dirbantiems užsienyje paraišką, kurioje nurodomas paskolos tikslas, suma, pageidaujamas terminas, asmeninė informacija.

Tuomet prasideda tai, ką bankai ir unijos vadina „finansinės situacijos įvertinimu“. Reikia pateikti bent 6 paskutinių mėnesių oficialių pajamų įrodymus. Jei dirbama pagal darbo sutartį - darbo sutartis, darbdavio pažyma, paskutinių mėnesių algalapiai. Taip pat - banko sąskaitos išrašas, kur aiškiai matyti gaunamos pajamos. Jei dirbate savarankiškai (pvz., turite individualią veiklą ar įmonę užsienyje) - turėsite pateikti dokumentus apie veiklą, finansines ataskaitas, mokesčių deklaracijas.

Kai kurie bankai prašo pateikti pažymą apie pajamas iš mokesčių institucijos toje šalyje, kurioje dirbate (pvz., „Skatteetaten“ Norvegijoje, „HMRC“ Jungtinėje Karalystėje, „Finanzamt“ Vokietijoje). Jei atlyginimas mokamas ne eurais, bankas taiko valiutų konvertavimo koeficientą ir vertina, kiek stabilios pajamos eurais.

Kredito istorija - ne mažiau svarbu nei pajamos

Jei Lietuvoje nebeturite aktyvių paskolų ar įsipareigojimų, vis tiek svarbu žinoti, kad kredito istorija turi būti švari. Bankai tikrina ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinius registrus - kai kurie kredito biurai teikia duomenis apie įsiskolinimus ir užsienio šalyse. Jeigu esate turėję nemokumą, bankrotą, vėlavote mokėti paskolas ar nuolat naudojotės greitaisiais kreditais, tai mažina tikimybę gauti paskolą, net jei šiuo metu jūsų pajamos didelės.

Ar reikia laiduotojo ar įkeičiamo turto?

Priklauso nuo paskolos rūšies. Jei prašote vartojimo paskolos iki 15 000 eurų, dažniausiai pakanka pajamų įrodymo ir kredito istorijos. Jei tai būsto paskola - reikės įkeisti turtą (būstą, kurį ketinate pirkti ar jau turite Lietuvoje), taip pat vertinamas pradinis įnašas.

Kai kuriais atvejais bankai siūlo pasitelkti bendraskolį ar laiduotoją, ypač jei pajamos užsienyje kinta ar nėra reguliarios. Bendraskolis turi būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, turintis oficialias pajamas ir nepriekaištingą kredito istoriją.

Dokumentų vertimas ir legalizavimas

Jei pateikiate dokumentus ne lietuvių kalba, daugeliu atvejų jie turi būti išversti į lietuvių kalbą patvirtintu vertimu. Tai gali būti notaro patvirtintas vertimas arba vertimo biuro pažyma. Kai kurie bankai priima dokumentus anglų kalba, tačiau apie tai būtina pasitarti iš anksto.

Jei pateikiamas oficialus pažymėjimas ar pažyma iš užsienio institucijos (pavyzdžiui, mokesčių inspekcijos), dažnai reikalaujama „apostille“ arba kito legalizavimo ženklo, patvirtinančio dokumento galiojimą tarptautiniu mastu.

Kiek laiko trunka procesas?

Jei visi dokumentai pateikiami iš karto ir aiškiai, sprendimas gali būti priimtas per 5-10 darbo dienų. Vis dėlto dažnai procesas užtrunka ilgiau, ypač jei trūksta vertimų, jei bankas ar unija nori papildomos informacijos apie darbdavį ar darbo pobūdį. Todėl verta planuoti bent mėnesio laikotarpį, ypač jei paskola reikalinga konkrečiai datai, pavyzdžiui, būsto pirkimo sandoriui.