Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad koronavirusas ant metalo, plastiko ir stiklo paviršių, kuriais padengti mobilieji įrenginiai, gali išgyventi nuo 2 valandų iki 9 dienų. Todėl technologijų gamintojai perspėja ne tik kruopščiai bei dažnai plauti rankas, kuriomis liečiame išmaniuosius, bet ir pastaruosius nuolatos valyti ir dezinfekuoti, taip užkertant kelią galimam koronaviruso plitimui.

Išmaniesiems – higienos rutina

Lietuvoje paskelbus karantiną ir besilaikant rekomendacijų likti namuose, tikimybė rankomis prisileisti prie užkrėstų paviršių, o jomis – prie išmaniųjų telefonų, sumažėja. Tačiau įrenginiai gali tapti užkrato šaltiniu, ir nors kol kas nėra tvirtų įrodymų, kad koronavirusas tokiu būdu plinta, tinkamai pasirūpinti mobiliuoju bei viruso prevencija – būtina.

„Viešose vietose patarčiau išmaniuosius laikyti kuo arčiau savęs. Tikimybė, kad koronavirusu sergantysis gali nusičiaudėti ar nusikosėti šalia ir tokiu būdu viruso dalelės pateks ant mobiliojo telefono paviršiaus, visada išlieka. Mokslininkų teigimu, neturėtume paniškai bijoti tokiu būdu užsikrėsti COVID-19, ypač, jei nesusidūrėme su viruso nešiotojais. Tačiau valyti ir dezinfekuoti savo įrenginius privalome“, – pabrėžia „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.

Jos teigimu, net įprastomis sąlygomis mobilieji telefonai sukaupia daugiau bakterijų nei viešose vietose esančios durų rankenos, todėl naudotojams svarbu įprasti laikytis higienos rutinos. Išmaniuosius J. Karpavičiūtė pataria dezinfekuoti stalų, vonios, klaviatūrų, planšečių, kitos kompiuterinės įrangos bei dažnai liečiamų paviršių valymo dažnumu.

„Jei nėra galimybės likti namuose ir privalu judėti, mobiliuosius reiktų valyti dažniau, kas keletą valandų. Taip pat svarbu dezinfekuoti telefonų dėklus. Šiuo atveju dažniau galima pasitelkti į pagalbą „Bluetooth“ įrenginius, taip išvengiant dažno prisilietimo prie išmaniųjų. Viešose vietose būnant rečiau, mobiliųjų paviršius patarčiau valyti bent kelis kartus per parą“, – apie būtinas apsaugos priemones kalba J. Karpavičiūtė.

Pravers ir kasdienai, ir kilus pandemijai

Paklaustas, kokios yra tinkamiausios priemonės išmaniųjų dezinfekcijai, J. Karpavičiūtė pataria griežtai vengti langų ir kitų namuose naudojamų buitinės chemijos valiklių, audinių baliklių. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad mobilieji telefonai neturėtų būti valomi amoniako, vandenilio peroksido turinčiais produktais.

„Išmaniųjų ekranai padengti oleofobine danga, neleidžiančia pirštų antspaudams palikti žymes ant paviršiaus. Todėl įvairios cheminės medžiagos gali ją pažeisti bei visiškai sugadinti. Technologijų gamintojai įrenginiams naudoja itin pažangius, tačiau, kartu, jautrius elektronikos komponentus, kuriems netinka agresyvūs abrazyviniai valikliai“, – komentuoja J. Karpavičiūtė.

Pašnekovas sako – geriausia pasitikėti specialiomis kompiuterių paviršiams skirtomis drėgnomis servetėlėmis, tačiau vengti ekranus valyti grubiais popieriniais rankšluosčiais bei kempinėmis.

„Išmaniuosius reiktų dezinfekuoti švelniai, išjungus įrenginį, išimant iš dėklų bei atjungiant visus priedus. Valymui ypač tinkama mikropluošto šluostė – ji nepažeis paviršiaus“, – patarimais dalijasi J. Karpavičiūtė.

Ji priduria – norint apsaugoti išmaniuosius nuo koronaviruso rizikos, praverstų dezinfekcija skysčiais, kurių sudėtyje yra mažiausiai 55 proc. izopropilo alkoholio. Tačiau pašnekovas rekomenduoja valyti jais sudrėkinta šluoste, vengiant tiesioginio prisilietimo.

Kovai su virusu – ir patikima informacija

Norintiems ne tik apsaugoti išmaniuosius nuo galimo koronaviruso plitimo, bet ir išlikti COVID-19 aktualijų sūkuryje, J. Karpavičiūtė siūlo išbandyti „AppGallery“ programėlių parduotuvę.

Šioje technologijų gamintojo platformoje galima rasti mobiliąją pandemijos stebėjimo priemonę – programėlę „Coronavirus Tracker“.

„Čia rasite viruso plitimo žemėlapį, karščiausius jo taškus, užsikrėtusiųjų bei pasveikusiųjų skaičius. Tai patikimas ir paprastas būdas stebėti aktualiausią informaciją savo išmaniajame, o kartu ir išvengti nepagrįstų prielaidų, kurių apstu dabartinės informacijos sraute“, – mano J. Karpavičiūtė.