Nusprendei pagaliau pasilepinti masažu, bet nežinai, kurį pasirinkti? Klasikinis, gydomasis, atpalaiduojantis... Atrodo, visi jie – apie tą patį, bet iš tiesų skirtumų daugiau nei gali pasirodyti. Ir nuo teisingo pasirinkimo priklauso, ar išeisi iš masažo kabineto atsipalaidavęs, ar su skaudančiais raumenimis ir klausimu „kodėl aš tai dariau?“.

Klasikinis masažas – pagrindas visiems kitiems

Klasikinis masažas Vilniuje – tai universalus, švelniai gydantis ir tuo pačiu atpalaiduojantis masažas, kurio pagrindiniai tikslai: gerinti kraujotaką, mažinti įtampą, stiprinti raumenų tonusą ir tiesiog leisti kūnui „atsikvėpti“.

Šio masažo metu naudojami tradiciniai judesiai – glostymas, trynimas, maigymas, vibracija. Tempas vidutinis, spaudimas dažniausiai vidutinis (nors gali būti pritaikytas kiekvienam individualiai).

Tinka, jeigu:

● pirmą kartą eini į masažą;

● nori atsipalaiduoti, bet nenori labai stipraus spaudimo;

● nejauti didelių skausmų ar įtampos, bet nori pagerinti savijautą.

„Klasikinis masažas – tai kaip bazinė kūno priežiūra. Jis nesprendžia konkrečių problemų, bet padeda išlaikyti kūno balansą, sumažinti bendrą įtampą. Jį galima daryti ir kartą per savaitę, ir kartą per mėnesį – priklausomai nuo gyvenimo ritmo,“ – sako masažo specialistė Laura Čepaitė iš Vilniaus.

Gydomasis masažas – kai kūnas siunčia SOS signalus

Gydomasis masažas – tai nebe „palepinimas“, o rimta fizioterapijos dalis. Jis skirtas spręsti konkrečias problemas: nugaros skausmą, kaklo įtampą, peties ar juosmens judėjimo ribotumą, raumenų spazmus ar reabilitaciją po traumų.

Spaudimas čia gerokai stipresnis nei klasikinio masažo metu, o terapeutas dažnai dirba su vienu raumeniu ar raumenų grupe. Judesiai lėti, gylūs, kartais net šiek tiek skausmingi – ypač jei įtampa stipri.

Tinka, jeigu:

● skauda nugarą, sprandą, kaklą ar apatinę nugaros dalį;

● turi diagnozuotą stuburo ar raumenų problemą;

● jauti ilgalaikę įtampą ir žinai, kad švelnus masažas nepadės.

„Gydomasis masažas – tai procesas. Vieno karto dažnai neužtenka. Jį reikia kartoti kas kelias dienas ar kartą per savaitę, kol kūnas pamažu grįžta į balansą. Bet efektas – gilus ir ilgalaikis,“ – teigia kineziterapeutas Andrius Markevičius, dirbantis su sėdimą darbą dirbančiais pacientais.

Svarbu, gydomąjį masažą turi atlikti specialistas, išmanantis anatomiją ir turintis reikiamą licenciją. Neteisingai atliktas stiprus masažas gali pakenkti, ypač jei yra išvaržų ar uždegimų.

Atpalaiduojantis masažas – kai reikia tiesiog pabėgti nuo pasaulio

Tai – masažas sielai. Jis neturi medicininio tikslo ar stipraus fizinio poveikio raumenims, bet jo efektas – gilus psichologiškai. Šio masažo metu naudojamas lengvas glostymas, švelnus spaudimas, aromaterapija, lėtas kvėpavimas ir rami muzika. Tai beveik meditacija, tik su prisilietimais.

Tinka, jeigu:

● jautiesi pavargęs, įsitempęs, išsekęs emocine prasme;

● turi miego problemų, nerimo;

● nori tik atsipalaiduoti, o ne gydyti kažką konkretaus.

„Atpalaiduojantis masažas ypač tinka tiems, kurie dirba protinį darbą, turi aukštą streso lygį ar jaučia emocinį išsekimą. Net viena valanda tokio masažo gali turėti efektą visai savaitei – sumažėja kortizolio lygis, gerėja nuotaika, grįžta ramybė,“ – dalijasi masažo specialistė Justina Daugėlaitė, dirbanti su emociniais perdegimo atvejais.

Taigi – kurį rinktis?

Trumpai apibendrinant:

Rinkdamasis masažą – pagalvok ne apie grožio saloną ar „palepinimą“, o apie tai, ko šiuo metu labiausiai reikia tavo kūnui ir protui. Kartais užtenka lengvo prisilietimo, kad sugrįžtų jėgos. Kartais reikia stipraus darbo su kūnu, kad skausmas pagaliau pasitrauktų.

Masažas – tai ne vien fizinis veiksmas. Tai būdas sustabdyti laiką, pajusti save, grįžti į savo kūną. Ir geriausia tai, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą tipą – tereikia pabandyti.