Šiandieninės aplinkybės mus verčia naujai persvarstyti savo finansinius įpročius – vienu iš jų gali tapti kruopštesnis deklaracijų pildymas, o kitu susigrąžintų lėšų panaudojimas tinkamiausiu būdu.

Kaip rodo statistika, pajamų deklaracijas užpildo kiek daugiau nei pusė visų dirbančiųjų šalies gyventojų. Jau išmokęs mus, kaip svarbu turėti santaupų, karantinas gali paskatinti išnaudoti ir dar vieną galimybę susimažinti išlaidas – deklaruoti pajamas bei susigrąžinti dalį pinigų už gyvybės draudimo, pensijos kaupimo III pakopoje įmokas, legaliai įsigytas namų, automobilio remonto ar auklės darbo paslaugas.

Už pensijos kaupimui ir gyvybės draudimui skirtas įmokas gyventojai gali susigrąžinti iki 300 eurų. Nuo praėjusių metų šalies gyventojai gali susigrąžinti dalį pajamų mokesčio ir už patirtas išlaidas namų ar automobilio remontui, taip pat už vaiko priežiūros išlaidas. Maksimali šių išlaidų suma, nuo kurios galima atgauti mokesčius, sudaro 2 tūkst. eurų − tokiu būdu galima susigražinti iki 400 eurų per metus. Ir net jei šiandien turime galimybę susigrąžinti mažesnę sumą, ugdyti įprotį deklaruoti pajamas bet kuriuo atveju yra įvairiapusis privalumas.

Kitas svarbus dalykas, kurį galime išmokti deklaruodami pajamas – panaudoti susigrąžintą mokesčių dalį tinkamu būdu. Kaip parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu dar prieš karantiną atlikta gyventojų apklausa, didžioji dalis gyventojų – beveik 40 proc. – savo susigrąžinto gyventojų pajamų mokesčio dalį planavo išleisti kasdieniams pirkiniams, tai yra, vartojimui.

Santaupoms atidėti gautą sumą ketino 20 proc. gyventojų ir tik 5 proc. turėjo planų pinigus skirti tolimesniam investavimui. Net 22 proc. gyventojų apskritai neturėjo minčių, ką galėtų nuveikti su papildomomis pajamomis iš susigrąžinto gyventojų pajamų mokesčio.

Ar to paties klausimo gyventojų paklausus šiandien, gautume tuos pačius atsakymus? Tikėtina, kad ne ir tai būtų labai sveikintina. Finansų valdymo ekspertai bet kokias papildomas pajamas, o susigrąžintą dalį mokesčių reikėtų laikyti papildomomis pajamomis, rekomenduoja skirti taupymui. O dar geriau – nukreipti jas į investavimą, taip jas auginant toliau vietoje to, kad išleistume vartojimui čia ir dabar.

Vis dėlto, šiuo metu gyvename neįprastomis sąlygomis ir papildomos pajamos gali būti nukreipiamos ten, kur jų reikia labiausiai. Suprantama, kad dėl karantino sumažėjus pajamoms bet kokias papildomas pajamas gali prireikti nukreipti kasdienėms išlaidoms. Tačiau šiuo atveju visgi svarbu nepamiršti pagrindinio dalyko − nepraleiskite galimybės deklaruoti metines pajamas ir taip susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio dalį.