Norėdamos formuoti teigiamą savo įvaizdį, įmonės vykdo paramos akcijas, viešai kalba apie įvairias problemas, tačiau realiai jų nesprendžia.

„Lietuvoje vis organizuojamos įvairios paramos akcijos, tačiau tai ne visuomet yra socialinė atsakomybė. Visų pirma, socialinė atsakomybė reikalauja nemažų investicijų, nes kuriama pridėtinė vertė visuomenei. Kalbėjimas apie problemas, viešos diskusijos ir įvairios deklaracijos – tai nėra problemų sprendimas. Tokios kampanijos iš tikrųjų labiau kenkia negu padeda, nes žmonės labai greitai pajaučia, kad tai yra nenuoširdu, netikra, veidmainiška, kad trūksta turinio ir realių veiksmų. Gera socialinės atsakomybės kampanija turėtų spręsti problemas, būti aktuali ir apibrėžta savo rezultatais“, – sako L. Andriulis.

Neslepia, kad siekia pelno, tačiau daro tai atsakingai

Jo teigimu, socialinė atsakomybė iš tikrųjų yra trijų aspektų susidūrimas: ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio. Jos įgyvendinimas – pridėtinės vertės kūrimas ne tik pačiam verslui, bet ir visuomenei, aplinkai.

Tai ne tik būdas kalbėti apie savo vertybes, prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo. Taip pat – neslėpti, kad siekiama pelno, tačiau tuo pačiu ir įrodyti, kad jo siekiama atsakingai ir taip griauti neigiamas visuomenės nuostatas, leisti suprasti, jog verslas irgi yra visuomenės dalis.

„Šiandien apie verslą vis dar sklando nemažai mitų. Toks „kvapelis“ užsilikęs iš 90-ųjų, kai ne visų verslininkų pirminis kapitalas buvo uždirbtas sąžiningai, pasitaikydavo atvejų, jog verslininkai išnaudodavo darbuotojus, „nusukinėdavo“ mokesčius į kairę ir į dešinę. Už klaidingą mąstymą, kad verslas jau savaime yra blogis, siekiantis tik uždirbti kuo daugiau pelno ir apgauti klientą, turime būti „dėkingi“ Tarybų Sąjungai, įnešusiai šio komunistinio tvaiko į mūsų mentalitetą“, – sako L. Andriulis.

Jaunimas linkęs vartoti atsakingai

Anot verslininko, galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti įmones, kurios Lietuvoje realiai įgyvendina socialinę atsakomybę.

„Svarbiausia, kad verslas nuoširdžiai vykdytų socialinės atsakomybės veiklą ir tikrai stengtųsi pakeisti pasaulį, o ne darytų tai dėl mados ar noro į save atkreipti dėmesį. Šiuo metu vienas geriausių socialinės atsakomybės pavyzdžių yra internetinės parduotuvės „Barbora“ plastikinių maišelių atsisakymas. Reaguodama į klientų atsiliepimus, įmonė pradėjo siūlyti rinktis aplinką tausojančius popierinius maišelius. Ši naujovė įmonei pareikalavo nemažai investicijų“, – sako L. Andriulis.

Pastaruoju metu neigiamai nuskambėjęs verslo pavyzdys – Suomijos bendrovės „Neste“ atvejis.

„Apmaudu, kad „Neste“ visuomet save piešė kaip skandinavišką, draugišką aplinkai įmonę, tačiau, paaiškėjo, kad ji prekiauja dyzelinu su palmių aliejaus priedais, kuriuos Europos Sąjungoje ketinama uždrausti nuo 2020 m. Dėl palmių aliejaus naudojimo naikinami didžiuliai miškų plotai, daugiausiai Malaizijoje ir Indonezijoje... „Neste“ yra vienintelis degalų mažmenininkas Lietuvoje, savo degaluose naudojantis palmių aliejų“, – pažymi verslininkas.

Norinčius paskatinti verslą įgyvendinti socialinės atsakomybės projektus ir neabejingus pokyčiams tiek savo įmonėje, tiek regione, tiek visoje šalyje ar pasaulyje kampanija „Ne tik sau“ kviečia dalytis socialinės atsakomybės idėjomis www.netiksau.lt. Geriausios idėjos pasieks socialiai atsakingas įmones, o jų įgyvendinimas prisidės prie mūsų visų gerovės.

Požiūris į verslą ir socialinę atsakomybę, L. Andriulio teigimu, keisis kartu su ateinančiomis kartomis.

„Laimei, žmonių kartą, subrendusią tarybiniais laikais, po truputį pakeičia nepriklausomos Lietuvos karta. Pastebiu, kad jų požiūris kur kas modernesnis, šiuolaikiškesnis ir lankstesnis. Visa tai keičia ir klientų formuojamus poreikius – verslams keliami tokie reikalavimai, kurie kviečia vartoti atsakingiau, rinktis tas prekes ir paslaugas, kurios yra teikiamos su tam tikru socialinio atsakingumo kontekstu“, – teigia pašnekovas.