Nuo to priklausančioms šalims tai gali tapti papildomu trukdžiu jų ekonomikos vystymuisi.

Dėl JAV ir Kinijos – spartus pasaulinės skolos augimas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskelbtoje šalių fiskalinės politikos analizėje „Fiscal Monitor“ pastebima, kad spartų pasaulinės skolos augimą per ateinančius penketą metų labiausiai lems JAV ir Kinijos vyriausybių sprendimai. TVF prognozuoja, kad atsižvelgiant į dabartinę šių šalių vykdomą politiką, JAV ir Kinijos skola iki 2053 m. išaugs 3 kartus.

JAV valdžios išlaidavimas prisidės ir prie aukštesnės infliacijos, dėl kurios bazinės palūkanos turės būti laikomos aukštesniame lygyje. Didesnės palūkanų normos JAV apsunkina daugelio šalių ekonominį gyvenimą, nes sustiprina JAV dolerio vertę kitų valiutų atžvilgiu, pabrangina doleriais denominuotas žaliavas ir didina skolų naštą šalims, kurios skolinosi JAV valiuta.

TVF taip pat prognozuoja didesnę infliaciją JAV šįmet, kuri turėtų sudaryti 2,9 proc., vietoje anksčiau prognozuotų 2,4 proc. Nors bazinių palūkanų mažinimo scenarijus vis dar išlieka realus, TVF pareigūnai taip pat pastebi, kad jis gali dar pasikeisti.

FED dėl palūkanų nusiteikęs dar palaukti

FED vadovas Jerome Powellas teigė, kad sulaukus stebėtinai aukštų infliacijos įverčių, pinigų politikos formuotojams reikės laukti ilgiau nei tikėtasi, kad jie galėtų priimti galutinį sprendimą.

J. Powellas pastebėjo, kad po praėjusių metų pabaigoje įvykusio spartaus infliacijos nuosmukio daugiau pažangos nepadaryta. Jis taip pat pažymėjo, jog greičiausiai prireiks daugiau laiko įsitikinti, jog kainų augimas priartėjo prie tikslinio 2 proc. lygio.

Išliekant kainų spaudimui FED išlaikys palūkanas dabartiniame lygyje „tiek ilgai, kiek reikės“. „Naujausi duomenys akivaizdžiai nesuteikė mums didesnio pasitikėjimo, o tai rodo, kad tam pasitikėjimui pasiekti greičiausiai prireiks daugiau laiko nei tikėtasi“, – sakė J. Powellas.

JAV akcijų rinkoje įsibėgėja išpardavimas

JAV akcijų nuosmukis per pastarąsias savaites greičiausiai žymėjo didesnio išpardavimo pradžią, kuris dar labiau įsibėgės kartu su didėjančia makroekonomine rizika, įskaitant didėjančius iždo obligacijų pajamingumus, stiprų JAV dolerį ir pakilusias naftos kainas, sako

„JPMorgan Chase & Co.“ analitikas Marko Kolanovicius.

Jo teigimu, nors toliau skelbiami įmonių rezultatai gali laikinai stabilizuoti rinką, tai nereiškia, kad finansų rinkose negandos baigėsi. Per karšta infliacija, sumenkę lūkesčiai dėl FED palūkanų mažinimo ir pernelyg rožinės pelnų perspektyvos yra veiksniai, kurie šiuo metu didina riziką.

„Tikėtina, kad korekcija turi vykti toliau“, – teigia M. Kolanovicius. Rinkos korekcija paprastai apibrėžiama kaip 10 proc. ar daugiau siekiantis indekso nuosmukis.

Slopstantis JAV ekonomikos augimas

JAV ekonomikos augimas per pirmą ketvirtį buvo gerokai mažesnis nei tikėtasi ir sudarė 1,6 proc. Mažesnį augimą bent iš dalies nulėmė lėtesnis nei prognozuota vartojimo augimo (2,5 proc., palyginti su 3,0 proc. lūkesčiu).

Tuo metu ketvirtinis pagrindinis infliacijos rodiklis (PCE) siekė 3,7 proc. lygį ir buvo didžiausias nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, silpnėjanti paklausa ir išliekančios aukštos kainos yra itin nepalankus derinys investicinio turto kainoms.

Apibendrinant, pirmojo ketvirčio ekonomikos augimas buvo pirmą kartą per pastaruosius 2 metus mažesnis už FED nustatytą JAV ekonomikos ilgalaikį augimo potencialą. Vis dėlto rinkos dalyviai daugiausia dėmesio skyrė didesnei nei tikėtasi infliacijai, kas nesuteikė pagrindo optimizmui.

Penktadienio, balandžio 26 d. duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ padidėjo 1,3 proc., „S&P 500“ – 0,7 proc., o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ išaugo apie 0,3 proc.

Japonijos jena – pastarųjų dvejų metų žemumose

Šiuo metu jena yra pigiausia nuo tada, kai pagrindiniai pasaulio centriniai bankai pradėjo kelti palūkanų normas. Jenos vertė šiais metais labiausiai nukentėjo tarp kitų G10 valstybių valiutų. Tai lėmė Japonijoje iki šio pavasario vyravusios neigiamos palūkanos, kurias centrinis bankas buvo nustatęs dėl lėto popandeminio atsigavimo, ir baimės dėl tolesnių aukštų palūkanų JAV.

Palūkanų normų prekybininkai, kurie metų pradžioje tikėjosi maždaug šešių palūkanų mažinimų per šiuos metus, dabar abejoja, ar pavyks sulaukti bent dviejų. Jei tai pasitvirtins, o Japonijos bankas neskubės didinti bazinių palūkanų, jenos kursas JAV dol. atžvilgiu gali dar labiau sumažėti.

Per likusią metų dalį rinkos dalyviai tikisi apie 20 bazinių punktų palūkanų sugriežtinimo iš Japonijos banko, todėl realioji palūkanų norma vis tiek išliktų neigiama. Tokia palūkanų dinamika reiškia, kad metų pradžioje stebėtas jenos kurso augimas buvo vienkartinė tendencija.

Vis dėlto nekyla abejonių, kad jena šiuo metu yra labai nuvertinta. Kaip pastebi „Swedbank“ analitikai, Tarptautinių atsiskaitymų banko realusis efektyvusis valiutos kursas rodo, kad ji yra labiausiai neįvertinta per visą savo istoriją.

Euro kursas per paskutines savaites paaugo 0,65 proc. ir nusistovėjo ties 1,069 JAV dol. riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas fiksavo 0,38 proc. padidėjimą JAV dol. atžvilgiu ir penktadienį buvo prekiaujamas 1,24 JAV dol. už svarą santykiu. Japonijos jena nukrito 2,63 proc., jos kursas prekyboje siekė 158 jenas už dolerį.

Atsigaunantis paslaugų sektorius Europoje

Vokietijoje ir Prancūzijoje paslaugų rodikliai atsigauna, abiejose šalyse šis sektorius sparčiai auga su PMI rodmenimis virš 50. Tai trumpam sustiprino eurą, kuris priešinosi daugeliui pagrindinių valiutų.

Visų pirma, nudžiugino Vokietijos rodmuo, siekęs 53,3. Tačiau didžiausia euro zonos ekonomika labai priklauso nuo gamybos, o šio rodiklio kritimas iki 42,2 toliau kelia nerimą. „Nors gamyba ir toliau traukėsi, gamybos mažėjimo tempas sulėtėjo, o prekių gamintojų pasitikėjimas pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius metus“, – pažymima „S&P Global“ ataskaitoje.

Euro zonos PMI skaičiai patvirtina tai, ką matėme dviejose didžiausiose ekonomikose, kad paslaugų sektorius tvirtai plečiasi net ir toliau krentant gamybai. Paslaugų sektoriaus rodiklis 52,9 yra didesnis nei optimistiškiausia prognozė ir 1,4 taško didesnis už ankstesnį. Tačiau 45,6 siekiantis gamybos rodiklis yra blogesnis nei daugelis tikėjosi.

Apibendrinant galima teigti, kad skaičiai yra teigiami, o euras stiprėja. Verta paminėti, kad regiono infliacijos problema nėra iki galo išspręsta. „S&P Global“ teigimu, „kainų spaudimas šiek tiek sustiprėjo balandžio mėn. ir išliko aukštesnis vertinant pagal priešpandeminius standartus, o infliacija buvo didesnė tiek sąnaudų, tiek vidutinių pardavimo kainų atžvilgiu“.

ECB palūkanų normos šiuo metu riboja ekonomiką

Europos centrinis bankas (ECB) yra susikoncentravęs į infliacijos valdymą, todėl besitęsiantis infliacijos mažėjimas turėti leisti imtis palūkanų mažinimo. Valdančiosios tarybos narys Mario Centeno teigė, kad per 2024 m. ECB palūkanas gali mažinti daugiau nei 100 bazinių punktų, o tai yra daugiau nei rinkos lūkestis. Aišku, tokia nuomonė nėra konsensusas tarp ECB pareigūnų.

ECB palūkanų normos, perskaičiuotos pagal infliaciją, rodo, kad realiosios palūkanų normos yra per daug ribojančios ekonomikai, kuri bando įsibėgėti. 2024 m. sausio mėn. ECB prognozėje apskaičiuota, kad reali palūkanų norma, kuri nėra nei ekspansinė, nei ribojanti, turėtų siekti maždaug 0, atsižvelgiant į skirtingų metodologijų medianą. Tai reikštų, kad ECB palūkanų mažinimai yra labiau nutaikyti į bendros situacijos normalizavimą, o ne ekonomikos skatinimą.

Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio, balandžio 26 d. prekybą dviejų savaičių perspektyvoje baigė 0,4 proc. aukščiau, Vokietijos DAX indeksas laikotarpį baigė 0,75 proc. žemiau, Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ indeksas pakilo 2,2 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ dviejų savaičių prekybą baigė paaugęs nežymiai apie 0,2 proc.

Silpnesnė jena – kol kas palanki Japonijos akcijų rinkai

Japonijos bankas (BOJ) per savo susirinkimą nepakeitė palūkanų normos, o tai atitiko lūkesčius, tačiau buvo daug vilčių, kad jie ką nors padarys, kad palaikytų valiutą. Susitikimo tonas buvo šiek tiek griežtesnis. BOJ pažymėjo, kad šiais metais infliacijos rizika krypsta į didesnę pusę, jis padidino pagrindinio VKI prognozę ir atsisakė nurodymo pirkti tokį patį kiekį vyriausybės obligacijų kaip ir anksčiau. Tai gali sudaryti sąlygas didinti palūkanų normas ir mažinti balansą.

Pakoreguotos prognozės – pagrindinis VKI per 2024 m. finansiniais metais turėtų sudaryti 2,8 proc., palyginti su ankstesne 2,4 proc. prognoze, ir kitais metais sumažėti iki 1,9 proc., palyginti su ankstesne 1,8 proc. prognoze. Tuo metu realūs duomenys parodė, kad Tokijo VKI, neįskaitant šviežio maisto, balandį išaugo 1,6 proc., tai neatitiko konsensuso lūkesčių ir sulėtėjo nuo 2,4 proc. praėjusį mėnesį.

Atrodo, kad silpnesnė jena yra palanki Japonijos akcijoms – „Nikkei 225“ po centrinio banko susitikimo yra aukščiau, jena silpsta po BOJ sprendimo išlaikyti stabilias palūkanų normas. Kai kurie analitikai pradeda reikšti susirūpinimą, kad jenos silpnumas gali tapti nepalankus, jei jis nueis per toli, nes realaus darbo užmokesčio padidėjimą panaikins importo sąnaudų infliacija.

Japonijos „Nikkei“ dviejų savaičių laikotarpiu nukrito 3,3 proc., o Kinijos „blue chips“ CSI 300 per šį laikotarpį paaugo 1 proc., Honkongo „Hang Seng“ padidėjo 6,3 proc.

Rinkoje – naftos kainų stabilizacija

JAV nori sugriežtinti taikomas sankcijas Iranui už tiesioginę ataką Izraeliui ir paramą „Hamas“ teroristams. Teheranas pastaraisiais mėnesiais sugebėjo eksportuoti daugiau naftos nei per ankstesnius metus, o viena iš pagrindinių jos pirkėjų išlieka Kinija. Tačiau išvystytus naftos transportavimo ir atsiskaitymo už ją tinklus pažaboti gali būti sudėtinga.

„Brent“ naftos sandoriai dviejų savaičių perspektyvoje buvo prekiaujami 0,7 proc. žemesniame lygyje ir siekė 89 JAV dol. už barelį. JAV WTI naftos kaina sumažėjo 1,2 proc. iki 83 JAV dol. penktadienio sesijos metu.

Aukso kaina po spartaus augimo atkarpos šiek tiek pasikoregavo – per pastarąsias dvi savaites ji sumažėjo 1,9 proc. iki 2 337 JAV dol. už unciją.