Kiekvienas iš mūsų bent kartą esame matę seną komodą, rašomąjį stalą ar kėdę su aptrintomis kojelėmis ir pagalvoję: „Tai turbūt nieko verto.“ Tačiau būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantys baldai neretai slepia istorijas, vertę ir, pasirodo, solidžią piniginę kainą.

Antikvariniai baldai šiandien vertinami ne tik dėl estetikos ar interjero akcentų, bet ir kaip investicija. Jų kaina gali siekti tūkstančius, o kartais ir dešimtis tūkstančių eurų, ypač jei tai – retas stilius, išlikusi autentiška būklė arba meistro darbas. Tačiau kaip atskirti vertingą baldą nuo tiesiog seno?

Dulkės ir įbrėžimai – ne priešas, o ženklas

Vienas didžiausių mitų, kad vertingas baldas turi atrodyti idealiai. Priešingai – šiek tiek nusidėvėjimo, natūralios patinos ar net įbrėžimų gali būti vertingo daikto „vizitinė kortelė“. Jie rodo autentiškumą, amžių ir, svarbiausia, kad baldas nebuvo agresyviai restauruotas, o išlaikė savo originalią dvasią.

Tačiau būtina skirti natūralų nusidėvėjimą nuo žalos. Jei mediena yra pažeista pelėsio, matosi vabzdžių armatūra, didelės konstrukcinės deformacijos – tai jau gali sumažinti vertę arba pareikalauti brangaus restauravimo.

Ką sako mediena, sujungimai ir detalės?

Tikras antikvarinis baldas retai būna pagamintas iš pigių medžiagų ar standartizuotų detalių. Priešingai – dažniausiai naudojama kokybiška, lėtai augusi mediena: ąžuolas, riešutas, vyšnia, kartais egzotiniai medžiai. Medžio raštai, tekstūra, svoris – visa tai padeda įvertinti daikto kilmę.

Kitas svarbus ženklas – kaip baldai buvo surinkti. Senieji meistrai nenaudojo metalo varžtų ar klijų, o dirbo su specialiais mediniais sujungimais, kai kuriuose atvejuose – net be jokių tvirtinimo detalių. Jeigu atidarote seną stalčių ir matote, kad jis jungtas vadinamuoju „kregždutės uodegos“ būdu – tai geras ženklas.

Meistrų parašai ir nežinomi ženklai

Kai kurie baldai pažymėti meistrų inicialais, dirbtuvių štampais ar net ranka rašytais simboliais, paslėptais stalčių dugne ar apatinėje dalyje. Tai gali būti raktas į kilmę – prancūziška, skandinaviška, vokiška ar net lietuviška klasika. Tokie ženklai dažnai ne tik patvirtina baldų kilmę, bet ir smarkiai padidina jų vertę rinkoje.

Ką verta rodyti vertintojui ar aukcione?

Jeigu radote baldą, kuris, jūsų manymu, gali būti vertingas, geriausias žingsnis – parodyti jį profesionalui. Tai gali būti antikvarinių daiktų vertintojas, meno istorikas ar net aukciono namų specialistas. Svarbu nenuvalyti, neišmesti ar perdaug „patvarkyti“ radinio – dažnai bandymas „atnaujinti“ savo jėgomis sumažina vertę.

Gerai nufotografuokite detales, sujungimus, bendrą vaizdą, nurodykite matmenis, aprašykite kilmę (jei žinoma). Kuo daugiau informacijos – tuo lengviau gauti tikslią vertę.

Klasika vis dar madinga

Šiandien vis dažniau interjero dizaineriai atsigręžia į senus baldus kaip į išskirtinius akcentus. Senovinė komoda šalia modernaus sofos, ar klasikinis valgomojo stalas moderniame name – tai ne tik madinga, bet ir kuria išliekamąją vertę.

Antikvarinis baldas neša savyje laikmečio dvasią, o kiekvienas įbrėžimas pasakoja savo istoriją. Būtent tai ir kuria jo unikalumą – ko nepakeis jokia „IKEA“.

Didelį vintažinių baldų pasirinkimą rasite Vilmos antikvariate.