Nuolat atidėliojamas „Brexito“ terminas šįkart yra nukeltas iki spalio pabaigos ir, panašu, kad tai yra galutinė derybų data. Iki jos JK ir ES turi susitarti dėl išstojimo sąlygų.

Tiesa, visa tai gali įvykti ir kur kas anksčiau – ratifikavus pasitraukimui būtinus dokumentus JK iš ES pasitrauktų jau pirmą sekančio mėnesio dieną. Jei JK nesurengtų Europos Parlamento (EP) rinkimų, jai iš ES tektų pasitraukti jau prasidėjus birželiui, tačiau šiuo scenarijumi mažai kas tiki. Kaip ir tuo, kad JK pasinaudos galimybe atšaukti „Brexitą“.

„Vienas iš klausimų, kuris liečia ir lietuvius, kaip pasikeis prekių siuntimas į Lietuvą. Kad viskas būtų kuo aiškiau ir sukeltų kuo mažiau streso, vienas svarbiausių darbų derybininkams – susitarti dėl išstojimo sąlygų ir pereinamojo laikotarpio, kuris turėtų tęstis iki 2020 metų pabaigos“, – apie ES ir JK skyrybas kalba siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Daugiau nei dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis turėtų leisti prisitaikyti tiek JK, tiek ES verslo įmonėms prie besikeičiančios verslo aplinkos. Blogiausiu atveju, jei iki spalio pabaigos derybininkams nepavyktų susitarti dėl išstojimo sąlygų ir pereinamojo laikotarpio arba nebūtų suorganizuoti EP rinkimai, įvyktų kietasis „Brexitas“. Tokiu atveju iš JK, kuri taptų trečiąją šalimi, eksportuojamoms prekėms iškart būtų taikomi visai kitokie mokesčiai nei buvo iki šiol, kai prekė yra siunčiama iš vienos ES šalies į kitą. O tik įvykus kietajam „Brexitui“, tikėtina, kuriam laikui sutriktų prekių siuntimas iš ir į JK.

Paveiktų perkančius internetu

Kietojo „Brexito“ pasekmes pajustų ir internetinės prekybos įmonės bei jų klientai dėl Elektroninės komercijos direktyvos – standartinių ES taisyklių, naudojamų įvairiems su elektronine prekyba susijusiems klausimams spręsti – nebetaikymo.

„Direktyva sukurta tam, kad būtų panaikinti barjerai prekiauti internetu tarp šalių ES viduje. Pagal „kilmės šalies“ principą JK įsikūrusios bendrovės turi vadovautis šios šalies įstatymais ir jei juos atitinka, gali prekiauti visoje ES. Taigi, nebelikus šio principo ir įvykus kietajam „Brexitui“, JK įsikūrusioms e. parduotuvėms prekiauti su ES šalimis taptų kur kas sudėtingiau – reikėtų laikytis kiekvienos ES šalies, į kurią siunčiamos prekės, taisyklių“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas.

Tai visų pirma reiškia, kad būtų atsižvelgiama į muitus. Tad užsisakinėjant prekes iš JK e. parduotuvių lietuviams tektų kur kas labiau patuštinti piniginę.

„Jei iš JK esančios internetinės parduotuvės nusipirktos ir į Lietuvą siunčiamo krovinio vertė viršytų importo mokesčių lengvatai taikomą ribą, prekė būtų apmokestinama taip pat, kaip perkant iš e. parduotuvių Kinijoje, JAV ir Rusijoje. T. y., jei vienoje siuntoje esančių prekių vertė būtų didesnė nei 22 eurai, siuntą reikėtų deklaruoti bei sumokėti pridėtinės vertės mokestį bei pašto deklaravimo mokesčius.

Jei siuntos vertė didesnė nei 150 eurų, būtų taikomi ir muitai priklausomai nuo prekių rūšies. Tad nors JK internetinėse parduotuvėse ir galima rasti prekių už mažesnę kainą, tačiau galiausiai jos galėtų tapti net brangesnėmis nei perkant iš ES ribose esančių e. parduotuvių“, – teigia G. Bilevičius.

Taip pat – ir norint nusiųsti prekes į JK, kuomet reikėtų pildyti muitinės deklaracijas. Be to, įvairios muitinės tikrinimo procedūros reiškia, kad prekių galėtų tekti laukti kur kas ilgiau.

„Įvykus kietajam „Brexitui“ nereikėtų nustebti, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės dažniau pradėtų ieškoti prekių arčiau, pavyzdžiui, lietuviškose e. parduotuvėse. Tad kai vieniems JK ir ES skyrybos gali tapti sunkumų pilnu laikotarpiu, kitiems – atverti naujas galimybes“, – prognozuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas.