Ar žinojote, kad daugiau nei 60 % skydliaukės mazgų ir daugiau nei pusė ankstyvųjų kepenų darinių neturi jokių simptomų? Žmogaus organizmas ilgai gali tylėti, kol pavojus tampa negrįžtamas. Būtent todėl šiuolaikinė medicina vis labiau remiasi į vizualinius tyrimus, kurie leidžia pažvelgti giliau – pažodžiui. Vienas iš tiksliausių, neinvazinių ir itin informatyvių metodų – echoskopija, dar žinoma kaip ultragarso tyrimas.

Šis tyrimas tapo neatsiejamu diagnostikos įrankiu, nes leidžia realiuoju laiku vertinti vidaus organų būklę ir aptikti struktūrinius pakitimus, apie kuriuos žmogus net neįtaria.

Echoskopija – išskirtinis ryšys tarp garso ir vaizdo

Skirtingai nei rentgenas ar kompiuterinė tomografija, echoskopija neturi jonizuojančios spinduliuotės, todėl tinka net vaikams, nėščiosioms ar dažnai tiriamiems pacientams. Tyrimas atliekamas ultragarso bangomis, kurios praeina per minkštuosius audinius ir suteikia gydytojui galimybę gyvai stebėti organų struktūrą.

Vienas tyrimas – daugybė galimybių. Vos kelių minučių metu galima įvertinti:

• kepenų, tulžies pūslės, kasos ar inkstų būklę,
• skydliaukės mazgų dydį, kraujotaką, formą,
• sąnarių uždegimą ar skysčių sankaupas,
• reprodukcinės sistemos organus ir jų pakitimus,
• limfmazgių padidėjimus ar neaiškios kilmės darinius.

Tokie ultragarso tyrimai leidžia iš karto aptikti pokyčius, net jei laboratoriniai kraujo tyrimai dar nieko nerodo.

Kam ir kada būtina tikrintis?

Nors echoskopija dažniausiai siejama su jaučiamais simptomais, gydytojai vis dažniau rekomenduoja ją atlikti profilaktiškai. Tai ypač svarbu vyresniems nei 40 metų žmonėms, nes daugelis lėtinių ligų prasideda „tyliai“. Tokiu būdu galima laiku užkirsti kelią vėžiui, autoimuninėms ligoms, kepenų cirozei ar inkstų nepakankamumui.

Taip pat būtina tikrintis, jei:

• jaučiate spaudimą, skausmą ar „gumulą“ pilve ar kakle,
• pastebite neaiškų svorio pokytį, nuovargį ar dusulį,
• vargina neaiškios kilmės odos bėrimai ar patinimai,
• sergate lėtinėmis ligomis ir reikia nuolatinės stebėsenos,
• šeimoje buvo onkologinių ligų atvejų.

Technologija, kuri šnabžda apie sveikatą

Įdomus faktas: pirmieji ultragarso aparatai medicinoje pradėti naudoti XX a. viduryje, tačiau jų prototipai kilo iš povandeninių sonarų, naudotų Antrojo pasaulinio karo metu. Šiandien ta pati technologija ne tik seka povandeninius objektus, bet ir padeda sekti mūsų sveikatą – greitai, saugiai ir tiksliai.