Dažnai tokios įmonės steigiasi regionuose ir yra susijusios su žemės ūkiu ar kitais kaimiškais amatais. Tokioms įmonėms steigtis labai padeda naujosios technologijos. Tačiau vis dar trūksta palankaus valstybės požiūrio, kad šis sovietmečiu sunaikintas verslo segmentas visiškai atsikurtų ir taptų svarbia ekonomikos dalimi.

Derina tradicijas ir naujoves

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje atsirado nemažai sūrinių, kepyklų, ekologiškos daržininkystės ir mėsininkystės ūkių, bitynų ir kitų įmonių, kurių pagrindinis skiriamasis bruožas – tradicijų ir naujovių derinimas.

Neretai tokių įmonių savininkės yra jaunos šeimos, kurios ne tik perima savo tėvų ar senelių patirtį, bet ir panaudoja studijose, seminaruose įgytas žinias ar savarankiškai jų susiranda internete.

Dažnai tokios šeimos įmonės sugeba užsiimti ne tik gamyba ar paslaugų teikimu, bet ir rinkodara, reklama, inovacijomis ir įvairių rūšių prekyba. Šios įmonės yra lanksčios ir savo verslui auginti gerai išnaudoja internetą bei socialinius tinklus.

Smulkusis verslas – idėjų kalvė

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius Giedrius Romeika įžvelgia daug naudos, kurį visuomenei duoda toks verslas.

„Kai dirbi artimųjų rate arba vienas, pasinaudodamas išoriniais pagalbiniais įrankiais, tau nereikia samdyti žmonių, tu nerizikuoji dideliais pinigais. Kai nerizikuoji, kur kas lengviau gali pabandyti drąsių idėjų. Šaliai, visuomenei tokie smulkūs verslai atneša naujas, drąsias idėjas.

Smulkūs versliukai sugeneruoja daug daugiau naujų ir drąsesnių sprendimų nei dideli verslai, kurie prieš kažką siūlydami apskaičiuoja, daug metų tiria rinką, apklausia begales vartotojų. Smulkusis verslas tokioje situacijoje ima ir daro. Tai čia yra didžiausia nauda. Vėliau tas idėjas perima didesni verslai, bet jų pradžia dažnai atsiranda būtent šitoj vietoj“, - sako G. Romeika.

Miestiečiai sukūrė bityną

Vienas iš panašių pavyzdžių – Zarasų rajone įsikūręs „Bubilo“ bitynas. Jaunų miestiečių šeima iš Kauno bitininkyste po truputį pradėjo užsiimti nusipirkę sodybą. Vos per ketverius metus verslas įsisuko gana rimtai ir dabar sutuoktiniai surenka apie 3 tonas medaus per sezoną.

Inga ir Andrius Mašanauskai kurdami bityną daug ką darė savo rankomis, patys sukūrė patrauklų prekės ženklą ir įvairius rinkodaros sprendimus, didinančius pardavimus. Pavyzdžiui, „Bubilo“ medų patogu pirkti ne tik savo reikmėms, bet ir kaip dovaną. Pardavėjai gali pasirūpinti, kad medaus stiklainėlis būtų patalpintas į gražią medinę dėžutę, ant kurios galima stilingai išgraviruoti bet kokį užrašą ar logotipą. Tokias dovanas ypač mėgsta pirkti įmonės, arba ir paprasti pirkėjai ypatingomis progomis.

„Bubilo“ bitininkystės ūkis kuria ir bityno apskaitos programėlę telefonams, skirtą greitai ir lengvai rinkti duomenis apie bityną ir priimti teisingus sprendimus susijusius su avilių priežiūra, darbų paskirstymu kolektyvui. Programėlės išleidimas planuojamas šiais metais, ją galės naudoti ir kiti bitininkai.

Atsirado ir sveikatos produktų linija su „Bubilo“ medumi. Sutuoktiniai savo gaminamą produkciją parduoda internetu, bet juos taip pat galima sutikti už prekystalio ir prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje bei Vilijampolės turguje.

„Bitininkystės sektorius per pastaruosius 4 metus labai pasikeitė, konkurencija didėja. Lietuvoje atsiranda puikių jaunų žmonių, šeimų, kurie sugalvoja vis išradingesnes bitininkystės produktų pateikimo formas. Taip didinama pridėtinė vertė medaus produktams. Apskritai, labai džiugu, kad baigiasi plastikinės taros era ir ją keičia puikūs pateikimo sprendimai. Lietuviški medaus produktai keliauja į pasaulį, ir ten kuriamas geras Lietuvos bitininkystės sektoriaus įvaizdis, tampame ne tik žaliavos gamintojai, bet ir produktų kūrėjai.

Dirbant tokioje aplinkoje negali miegoti ar laukti, visada turi galvoti apie naujus produktus, jų išskirtinumą, pateikimo formas. Kiekvieną dieną tai darome ir mes, tam kad neatsiliktume šiose inovatyvumo ir kūrybos rungtynėse“, - sakė I. Mašanauskienė.

Galimybių daug

Pasak G. Romeikos, dabar smulkiesiems verslininkams labai pagelbėja elektroninių tarpininkų paslaugos.

„Tai reiškia, kad daugeliui funkcijų atlikti nereikia įdarbinti žmonių. Reklamos ir pardavimo funkcijas galima nesunkiai patiems atlikti socialiniuose tinkluose. Buhalterijai, planavimui ir kitiems versle reikalingiems veiksmams yra daugybė įvairių programų“, - sakė pašnekovas.

Taigi, galimybių pačiam kurti verslą yra labai daug, nes visus pagrindinius procesus galima patikėti specializuotiems įrankiams, kitoms įmonėms.

Šeimos verslas – sovietmečiu sunaikinta klasika

Apskritai, anot pašnekovo, tai, kas mums atrodo kaip naujovė, daug kur kitur pasaulyje yra pats pagrindinis ir klasikinis verslo modelis. Kai dirba tik šeimos nariai ir kiekvienas daro tai, ką moka. Tiesiog dabar ir Lietuvoje, dėka naujųjų technologijų, susiklostė palankesnė padėtis, leidžianti lengviau pradėti nedidelį verslą.

„Užtenka pažiūrėti į mūsų kaimynus lenkus. Tarkim, šalia mūsų esantis Augustavo regionas, Mozūrijos ežerai garsėjantys kaimo turizmo sodybomis. Jos visos valdomos šeimos principu. Italijoje, madų sostinėje, yra begalė smulkių ateljė kur šeimos nariai yra batsiuviai, kostiumų siuvėjai, aksesuarų gamintojai. Klasikinis pavyzdys Šveicarija, garsėjanti savo laikrodžiais. Ten yra begalė smulkių manufaktūrinių firmelių, kur tik šeimos nariai surinkinėja laikrodžius.

Prancūzija, agrokultūros kraštas, vyndariai ten veikia tuo pačiu principu. Čia yra klasikinis modelis, pasiteisinęs per tūkstančius metų ir amžinai gyvybingas. Tiesiog Lietuvoje sovietmečiu jis buvo išnaikintas“, - aiškino G. Romeika.

Lietuvoje reikėtų palankesnių įstatymų

Tačiau Lietuvoje ir toliau išlieka trukdis, stabdantis spartesnę smulkiojo verslo plėtrą. Tai – mūsų valstybės požiūris.

„Toks jausmas, kad mūsų valstybėje įstatymai yra sukurti stambiam verslui. Paimkime kad ir darbų saugą, socialinį draudimą. Nesvarbu ar tu priimsi pusei etato dirbti savo tėtį dirbti mažoj firmelėj, ar tu turi laivų statybos įmonę, kurioje dirba 500 žmonių – vis tiek tu vienodai ir panašiais principais turi tvarkyti darbų saugą, žmonių priėmimo klausimus. Šitoje vietoje mūsų verslo aplinka smulkiausiam verslui yra labai nepalanki“, - sakė Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto direktorius.