Naujienos
Ukrainietė Lietuvoje pasinėrė į saldumynų verslą
Mokė anglų kalbos
Su Lietuva centrinėje Ukrainos dalyje, netoli Krivoi Riho miesto, gyvenusi ir anglų kalbos mokytoja dirbusi Alina neturėjo jokių sąsajų. Tačiau beveik prieš dešimtmetį netoliese esančiame miestelyje buvusią konditerijos įmonę įsigijo būsimasis Alinos vyras Remigijus Liepa.
Pastarasis jau senokai sukosi versle, buvo ir garsiųjų „Chrustik“ kukurūzų lazdelių idėjos autorius bei gamintojas. Vyru ir žmona tapusi pora iš pradžių gyveno Ukrainoje, tačiau 2014 m. Rusijos įvykdyta karinė agresija prieš Ukrainą daug ką pakeitė.
„Nors nuo ten, kur mes gyvenome, iki karo veiksmų zonos buvo gana toli, man buvo labai neramu. Be to, pablogėjo ir ekonominė padėtis šalyje, krito grivinos kursas. Buvo nepalanku Ukrainoje pagamintą produkciją čia ir realizuoti. Pasitarę su vyru nusprendėme išvykti į Lietuvą, ir daugiau produkcijos importuoti bei parduoti čia“, - apie lemtingą sprendimą persikelti pasakojo Alina.
Susitinka daug tautiečių
Nors pagrindinė šeimos veikla – didmeninė prekyba, pora nusprendė atidaryti ir mažmeninės prekybos parduotuvę. Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusia parduotuve rūpinasi, o ir už prekystalio dažnai stovi, pati Alina. Ji sako, kad didesnio sukrėtimo persikėlusi į Lietuvą nepatyrė, nes ir anksčiau čia ne kartą lankėsi. Be to, mūsų šalis, pasak moters, kultūriškai gana artima Ukrainai, o lietuviai palankiai žiūri į ukrainiečius.
„Per visus čia praleistus metus neteko susidurti su kokiu nors neigiamu požiūriu į mane, kaip atvykusią iš svetur. Parduotuvėje sutinku daug žmonių, dažnai įsikalbame. Nustebino, kad tiek daug žmonių Lietuvoje turi giminių Ukrainoje ar ukrainietiškų šaknų. Užsuka ir čia gyvenantys ukrainiečiai. Labai smagu pabendrauti tiek su lietuviais, tiek su tautiečiais, pasikalbėti ukrainietiškai“, - pasakojo moteris.
Parduotuvė leidžia matyti lietuvių norus
Jei ukrainiečiai ateina genami namų nostalgijos, tai lietuviai nori šioje parduotuvėje dažniausiai nori atrasti ką nors naujo. Patys sutuoktiniai taip pat pripažįsta, kad ši parduotuvė – kartu ir savotiškas eksperimentų laukas.
„Čia galime pamatyti, kokia produkcija labiausiai domina lietuvius, kas turės pasisekimą, o kas – nelabai. Pagal tai galime reguliuoti importo srautus“, - aiškino Remigijus.
Parduotuvėje gausu pačios įvairiausios konditerijos – tiek pagamintos šeimai priklausančios įmonės, tiek kitų gamintojų Ukrainoje, Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse.
„Patys įvairiausi saldainiai, čiulpinukai, šokoladai, pyragėliai. Turime Ukrainoje gana populiarių vadinamųjų rytietiškų saldumynų – baklavos, pachlavos, lukumo“, - asortimentą vardijo Alina.
Vaikai – reikalas šventas
Ji stengiasi, kad kuo didesnę dalį produkcijos sudarytų kiek įmanoma natūralesni produktai be dirbtinių dažiklių ir kitokių priedų.
„Visada pirmiausia žiūriu į pirkėją, klientą, klausiu ko jis nori, ko tikisi. Pas mus visada galima paragauti. Jei žmogus ieško natūralaus produkto, ypač vaikams – visada paieškau paties geriausio varianto, nes vaikai – šventas reikalas. Kadangi pas mus produkcija natūrali, perkame mažesniais kiekiais, kad nepasentų. Geriau jau kai ko kažkiek pritrūksiu, nei pardavinėsiu ilgai galiojančią, bet visokiausių priedų prifarširuotą produkciją“, - savo verslo filosofiją dėstė Alina.
Pasak jos, žmonės tokį rūpestį labai vertina ir nuolat sugrįžta į parduotuvę bei rekomenduoja kitiems. „Toks įvertinimas – pats geriausias atlygis už įdėtą darbą“, - neslepia pašnekovė.