Akmenės rajono savivaldybė
Jos administracinis centras – Naujoji Akmenė.
Statistika
Akmenės rajono savivaldybės istorija
Akmenės kraštas pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1229 m. - Livonijos magistro žygio į Alsių kraštą aprašyme Eiliuotoje Livonijos kronikoje.
Šis kraštas yra daugelio praeities karo įvykių liudininkas. Didelių skriaudų kraštui ir jo žmonėms padarė švedų kariuomenė 1625-1626 ir 1656-1659 metais, dar skaudesnių sugriovimų paliko 1705 m. švedų ir lietuvių kautynės dešiniajame Ventos upės krante, buvo sudeginta jau nemaža Akmenė. Ne kartą šias apylinkes siaubė badas, maras ir kitokios epidemijos, 1736 m. Akmenėje bebuvo likę 16 gyventojų.
1511 m. šaltiniuose minimas Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms priklausęs Akmenės dvaras, 1531 m. karalius Žygimantas Senasis leido statyti Akmenės miestelį ir jame rengti turgus. 1596 m. karalienė Ona leido Akmenėje statyti bažnyčią ir nurodė prie jos įsteigti mokyklą.
Akmenės kraštas buvo ir sukilimų prieš carinės Rusijos okupacinę valdžią verpetuose. Jo keliais žygiavo 1831 m. sukilėliai, o 1863 m. kovo mėnesį Biliūniškių kaimo miškuose ginkluotų vyrų būrius ėmė telkti Šiaulių apskrities sukilėlių vadas Jonas Stanevičius. Lietuviškos spaudos draudimo laikais Papilės apylinkėse, Akmenėje ir kituose krašto kampeliuose veikė slaptos lietuviškos mokyklos, buvo platinama knygnešių atgabenta spauda.
Skaudžių nuostolių šis kraštas patyrė ir 1940-1945 metais, kai buvo okupuotas Tarybų Sąjungos, paskui - hitlerinės Vokietijos kariuomenės. Kaudamosi su Vokietijos kariuomene, TSRS ginkluotosios pajėgos Akmenės kraštą pasiekė 1944 m. rugpjūčio 7 d., tačiau sutiko stiprų nuo Rygos atitrauktų Vokietijos tankų divizijų pasipriešinimą. Frontas Akmenės krašte įsitvirtino daugiau kaip 2 mėnesiams. Kautynių ugnis sunaikino Kruopius, Papilę, nušlavė palatvijy prigludusį valsčiaus centrą Vegerius.
Apie 10 metų truko ir daugelio aukų pareikalavo ginkluotas rezistentų pasipriešinimas sovietinei okupacinei valdžiai.
Akmenės rajonas buvo įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Jis buvo sudarytas iš 14-os Kuršėnų apskrities apylinkių ir 23-jų Mažeikių apskrities apylinkių. Tuometinis rajono centras buvo Akmenė. 1959 m. prie Akmenės rajono buvo prijungtos 4-ios prieš tai panaikinto Žagarės rajono apylinkės, o 1962 m. – kelios panaikinto Kuršėnų rajono vietovės.
1945 m. liepos 27 d. priimtas nutarimas Karpėnų kaime statyticemento gamyklą, nes čia buvo rasti gausūs šiai statybinei medžiagai pagaminti tinkamų klinčių klodai. 1947 metais pradėti gamyklos statybos parengiamieji darbai.
1947 m. pastatytas pirmasis gyvenamasis namas, ir už 1,3 km nuo gamyklos paskirta 30 ha aikštelė gyvenvietės statybai. Nuo 1962 metų rajono administraciniu centru tapo Naujoji Akmenė.
1995 m. rajone sudaryta Akmenės rajono savivaldybė, pavaldi Šiaulių apskričiai.
2009 m. sausio 21 d. savivaldybės tarybos nutarimu įsteigtos 23 seniūnaitijos.
Akmenės rajono savivaldybėje yra valstybinis Kamanų rezervatas ir Ventos regioninis parkas.
Savivaldybę kerta 1871 m. nutiestas Šiaulių- Mažeikių geležinkelis (jo atšaka atvesta į Naująją Akmenę), Biržų- Mažeikių naftotiekis, visus 3 miestus ir Papilės miestelį pasiekia gamtinių dujų trasos; krašto keliai veda į Latviją, Joniškį, Šiaulius, Mažeikius, Telšius.
Akmenės krašto žemės gelmėse glūdi milžiniški kalkakmenio klodai. Tai nulėmė ūkio raidos kryptį. Socialistinės santvarkos metais Akmenės rajone buvo suformuota stipri statybinių medžiagų pramonė, ir dabar gaminanti cementą, stogų dangą, kalkes.
Akmenės kraštas tik iš pirmo žvilgsnio nuošalus. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje šiam kraštui atvėrė palankias ekonominės raidos perspektyvas. Nuo čia tik 150 km iki Klaipėdos uosto, 120 km iki Rygos, 60 km iki Šiaulių, už 50 km - Mažeikiai. Išsaugotos komunalinio ūkio struktūros, geri keliai produkcijai išvežti, pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, švari gamta - tai privalumai investicijoms, gamybos plėtrai.