Klaipėdos miesto savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė – administracinis teritorinis vienetas Lietuvos vakaruose. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės meras.

Liepų g. 11, LT-92138 Klaipėda

Telefonas +370 46 396066

El. paštas info@klaipeda.lt

Nuoroda https://www.klaipeda.lt

Statistika

Klaipėdos miesto savivaldybė yra Klaipėdos apskrityje. Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, stambus neužšąlantis jūrų uostas.

Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena arba Dangė, Smeltalė ir Kretainis.

Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.

Klaipėdos miesto istorija

Klaipėda, seniausias Lietuvos miestas ir jos vienintelis uostas, yra unikalus svarba savo šaliai. Pasak amerikiečių istoriko Eriko Senno, Lietuva be Klaipėdos yra lyg kūnas be galvos. Lyg sudėtingo likimo žmogus, šis miestas turėjo du vardus. Nuo seniausių laikų šią vietą lietuviai vadino Klaipėda. Rašytiniuose šaltiniuose – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laiške Klaipėdos vardas paminėtas pirmą kartą1413 m. Žymus lietuvių lingvistas Kazimieras Būga, remdamasis kuršių etimologija, teigė, kad šis vardas kilęs iš žodžių “klaips” ir “ėda”, kas reikštų “duonos valgytojai”.

XIII a. pradžioje vokiečių Ordinai pradėjo kolonizuoti Baltų žemes. 1252 m. užgrobtoje teritorijoje Livonijos ordinas pastatė gynybinę pilį ir pavadino ją Memelburgu, vėliau – Mėmeliu. Prie Baltijos jūros, Kuršių marių ir Danės upės pastatyta pilis buvo svarbių prekybinių ryšių sankirtoje ir prie vienintelio saugaus bei patogaus kelio, jungiančio Vokietijos ir Livonijos ordinus. Miestas formuotas romėnų karinės stovyklos pavyzdžiu. Lietuviai ne kartą puolė Klaipėdos pilį, ji buvo deginta, atstatyta ir vėl sudeginta. Tik 1422 metais sudarius Melno Taikos sutartį, atsirado galimybė ramesniam miesto vystymuisi.

XVI a. Klaipėdoje pradėti rinkti jūros muito mokesčiai. Įsikūrė pirklių gildija, kuriai buvo suteikta laisvos prekybos privilegija su neriboto importo – eksporto ir laivų statybos teise. Pilni prekių laivai plaukė per Klaipėdos uostą į Amsterdamą ir atgal. Klaipėda suklestėjo17 a. Vazos karų metu tarp Lietuvos bei Lenkijos iš vienos pusės ir Švedijos - iš kitos. XVIII a. medienos ir maisto produktų reeksportas iš Klaipėdos pasuko į Londoną – anglų kalba skambėjo Klaipėdos gatvėse. Palaipsniui žengta link tikrojo jūrinio miesto: pagilintas uostas ir Danės upė, įsikūrė laivų statyklos, pastatytas švyturys. 1801 m. miestas jau turėjo 27 vietinės statybos burinius laivus.

Klaipėda yra buvusi ir karališkuoju miestu. 1806 m. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui okupavus Prūsiją, Klaipėda - vienintelis neužimtas šalies miestas – tapo šalies sostine. Daugiau nei metus Prūsijos karalius Fridrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė su dvariškiais rezidavo Klaipėdoje. Jų rezidencija buvo pirklio Krescencijaus namai, kur dabar įsikūrusi miesto Rotušė. 1807 m. spalio 9 d. Klaipėdoje paskelbtas baudžiavos panaikinimo Prūsijoje aktas.

1854 m. Klaipėda smarkiai nukentėjo nuo didelio gaisro. Trys bažnyčios, 83 sandėliai, ištisi gyvenamieji kvartalai išnyko iš miesto panoramos. Tačiau Krymo karas, anglų kariniams laivams užblokavus Baltijos ir Rusijos uostus, Klaipėdos pirkliams atnešė neapsakomus turtus. Tarp jų buvo ir Heinrichas Šlymanas, Trojos atradėjas, kuriam pavyko kapitalizuoti didžiulį turtą iš komercinių operacijų tarp Rusijos ir Vakarų Europos uostų – taip pat ir per Klaipėdos uostą.

XIX a. ekonominę revoliuciją Klaipėdoje pradėjo anglai: vienas Jorkšyro pirklys pastatė du fabrikus, turėjo keletą įvairių garu varomų gamyklų. 1873 m. pabaigta Vilhelmo kanalo statyba, sujungusio Nemuno žiotis su Klaipėdos uostu. Atlikti didžiuliai geležinkelio statybos darbai, pastatytas tiltas per Danę. 1900 m. atidarytas didžiausias Klaipėdos regione celiuliozės fabrikas. Klaipėda tapo industrinės Europos dalimi.

Vokietijai pralaimėjus I Pasaulinį karą, Versalio sutarties pagrindu Antantės sąjungininkų vardu Klaipėdą laikinai valdė prancūzai. Didžiosios Lietuvos vyriausybė ne tik dėjo diplomatines pastangas atgauti Klaipėdą, bet ir surengė drąsiausią tarptautinį žygį. 1923 m. sausio 15 d. 1500 Lietuvos karių ir šaulių įžengė į Klaipėdą. Prancūzai pasidavė. Vasario 17 d. didžiausios Europos valstybės Paryžiuje pasirašė Klaipėdos regiono perdavimo Lietuvos Respublikai konvenciją.

Prasidėjo Klaipėdos integracija į Lietuvos ekonomiką ir kultūrą. Vyriausybė skyrė rimtą dėmesį uosto modernizavimui, Lietuvos karo laivyno kūrimui. Svarbiausios nacionalinės monopolijos įkūrė savo padalinius. Naujas Žemaičių plentas sujungė Klaipėdą su Kaunu, įkurti Prekybos ir Pedagoginis institutai. Lietuvos kaip jūrinės valstybės, idėjai skleisti,1934 m. pirmą kartą surengta Jūros šventė.

Deja, 1939 m. kovą nacistinei Vokietijai pateikus ultimatumą, Lietuvos vyriausybė buvo priversta grąžinti Klaipėdą Vokietijai. Propagandiniais tikslais į Klaipėdą kariniu laivu atvyko pats Hitleris ir iš Dramos teatro balkono sveikino klaipėdiečius „nusimetus gėdingus Versalio sutarties uždėtus pančius“. Jis sakė, kad „nuo šiol Memelis amžinai priklausys Reichui“. Vokietijai užpuolus TSRS, 1941 m. birželio 22 d. Klaipėdą jau bombardavo sovietinė aviacija. Baigiantis II pasauliniam karui, vokiečių armija užminavo ir susprogdino visus miesto strateginius objektus. Visiems gyventojams buvo įsakyta pasitraukti į Vokietiją. 1945 m. sausio 28 d., kai Raudonoji armija įžengė į Klaipėdą, sugriautame mieste rasti tik 28 gyventojai.

Visų gyventojų evakuacija lėmė, kad septynis šimtmečius turinti miesto vokiečių ir lietuvių sambūvio tradicija buvo nutraukta. Klaipėdoje apgyvendinti naujakuriai iš visos TSRS. Klaipėda tapo Sovietų Sąjungos ekonomine provincija su labai gerai išvystyta žvejybos pramone. Aštuntajame dešimtmetyje miesto vadovai lietuviai pasirodė esą ne paklusnūs sistemos sraigteliai, bet miesto patriotai. Suaktyvėjo kultūrinis gyvenimas, įsikūrė Lietuvos aukštųjų mokyklų fakultetai, pastatyti nauji gyvenamieji kvartalai. 1986 m. pradėjo veikti tarptautinė perkėla Klaipėda - Mukranas. Ji aptarnauja didžiausius pasaulyje keltus, kurių deniuose – geležinkelio vagonai su kroviniais. Šis faktas užfiksuotas Gineso rekordų knygoje. Svarbiausias šios perkėlos statybos tikslas buvo aprūpinti sovietinę armiją Rytų Vokietijoje. Tačiau istorija įnešė savo esmines korekcijas: po kelerių metų per šią perkėlą iš Vokietijos Sovietų armija buvo išvesta.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Klaipėda pradėjo naują epochą. Pereinamasis laikotarpis iš sovietinės planinės ekonomikos į laisvąją rinką buvo mažiau skausmingas nei kitur Lietuvoje. Niekada anksčiau Klaipėda nebuvo patyrusi tokio pramoninių, gyvenamųjų namų, komercinių objektų statybos bumo kaip per pastarąjį dvidešimtmetį. 1990 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas nuolat modernizuojamas, pastatyti nauji terminalai. 2011 m. uosto metinė krovinių apyvarta pasiekė visų laikų rekordą – perkrauta 36,5 mln. krovinių. Kruiziniai laineriai ir prestižinių tarptautinių regatų burlaiviai plaukia į Klaipėdą. Mieste kuria aukšto lygio atlikėjai ir jų grupės, dailininkai, skulptoriai, veikia teatrai. Organizuojami tradiciniai miesto ir tarptautiniai kultūriniai renginiai. Miestas palaiko ryšius su 20 miestų partnerių visame pasaulyje ir tapo pirmuoju Lietuvos miestu už tarptautinę veiklą apdovanotu aukščiausiais Europos apdovanojimais.

Šiandien Klaipėda yra dinamiškas Lietuvos uostamiestis, pasirengęs pasitikti nūdienos iššūkius.

Paimta iš www.klaipeda.lt

GYVENTOJUI AKTUALI INFORMACIJA

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas internetu

Išvykimo iš Lietuvos respublikos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui deklaravimas

Rekomendacijos daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojams dėl neregistruotų inžinerinių statinių, esančių daugiabučių kiemuose, teisinės registracijos

Informacija daugiabučių namų savininkams

Daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka

Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų pavyzdinių įstatų paketas

Klaipėdos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės tvarkos aprašas

Dėl valstybinės žemės sklypų prie daugiabučių namų nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo

Atmintinė daugiabučio gyvenamojo namo rūsio sandėliukų įteisinimui

Savivaldybės paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai

Klaipėdos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų valdymo organų veiklos priežiūros ir kontrolės ataskaita už 2014 metus

Informacija apie daugiabučių namų administratorių 2014 m. veiklos patikrinimo rezultatus

Daugiabučių namų atnaujinimas

Klaipėdos miesto paraiška dėl daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos

Aplinkos apsaugos investicijų fondas skelbia kvietimus paramai gauti

Naujasis daugiabučių renovacijos modelis

Būsto atnaujinimo programa pagal Jessica

Želdinių tvarkymas

Želdinių kirtimas, genėjimas, kitoks pertvarkymas

Mūsų augintiniai

Nuo 2014 m. balandžio 10 d vietinė rinkliava už naminių gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose neberenkama.

Informacija gyvūnų augintojams

Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje taisyklės

Leidimų įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, parduoti pavojingus šunis Klaipėdos mieste išdavimo tvarkos aprašas

Kita

Mokesčių grąžinimas dirbusiems užsienyje

Komunaliniai mokesčiai

Euro įvedimas

Kalbos patarimai

Vyriausybės narių gyventojų priėmimo grafikas liepos-rugsėjo mėnesiais

NAUDINGOS NUORODOS VERSLININKUI

Verslo organizacijos

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai

Klaipėdos laisvoji ekonominė zona

Invest in Klaipeda

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Versli Lietuva

Verslo informacijos centrai

VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Lietuvos verslo paramos agentūra

Verslauk

Europos Sąjungos struktūrinė parama

Valstybinės institucijos

Valstybinė mokesčių inspekcija

Klaipėdos teritorinė darbo birža

Sodra

Valstybinė darbo inspekcija

NAUDINGOS NUORODOS TURISTUI

Turizmas Lietuvoje

Lietuvos turizmo departamentas

Informacija apie Lietuvą

Žemėlapiai

Turizmo terminų žodynas

Informacija apie Klaipėdą ir regioną

Klaipėdos rajono savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Palangos turizmo informacija

Pajūrio regioninis parkas

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras

Transporto paslaugos ir susisiekimas

Keltų tvarkaraštis Klaipėda – Smiltynė

Klaipėdos keleivinis transportas

Lietuvos geležinkeliai

Klaipėdos autobusų stotis

Tarptautiniai keltai

Palangos – Klaipėdos oro uostas

Kauno oro uostas

Virtualaus dviračių informacijos centras

Poilsis ir pramogos Lietuvoje

Lietuvos muziejai

Lietuvos kempingų asociacija

Maitinimo ir pramogų įstaigos

Kaimo turizmo sodybos

Poilsis Lietuvos kaime

Renginiai ir koncertai

Naudingos nuorodos

Miesto partneriai

GDYNĖ

Vienas jauniausių Lenkijos miestų. Lenkija ėmė statyti savo uostą prie Baltijos jūros mažoje žvejų gyvenvietėje Gdynėje. Po dešimties metų Gdynė tapo vienu svarbiausių Rytų Europos uostų, galinčių priimti ir vandenyno laivus. Prieš Antrąjį Pasaulinį karą Gdynėje jau gyveno 120 tūkst. žmonių. Šiandien mieste 250 tūkst. gyventojų. Gdynė yra Lenkijos karinių jūrų pajėgų ir NATO bazė. Gdynės jūrų uostas yra vienas geriausių Baltijos regione. Šalia tradicinių pramonės rūšių, čia įsikūrę IT, biotechnologijų kompanijos. Gerai išvystytas verslo paslaugų sektorius. Už tarptautinę veiklą miestas apdovanotas Europos Tarybos Europos prizu.

KARLSKRONA

1680 m. Karlskrona įkurta kaip Švedijos karališkojo laivyno bazė. Tuo metu Švedija buvo dominuojanti karinė galia Baltijos jūros regione. 18 a. pradžioje Karlskronoje veikė didžiausia šalies laivų statykla. Karlskrona yra žinoma kaip vienintelis Švedijos baroko miestas, taip pat šalies karinio jūrų laivyno bei pakrančių apsaugos bazė. Karlskrona – vienintelis barokinis Švedijos miestas. Jos pagrindinė aikštė yra antra pagal dydį Europoje po Raudonosios aikštės Maskvoje. Senoji laivų statykla, patys seniausi karinio jūrų laivyno statiniai ir trys bažnyčios Trosso saloje yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše.

KLYVLENDAS

Klyvlendas – miestas JAV šiaurės rytuose, Ohajo valstijoje. Miestas įkurtas 1796 m. ir pavadintas generolo Mozės Klyvlendo vardu. Tai uostas prie Erio ežero. Yra tarptautinis oro uostas, metropolitenas. Svarbus finansų, prekybos ir kultūros centras. Išvystyta juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, mašinų gamyba, elektrotechnika, elektronika, chemijos ir poligrafijos pramonė. Dinamiškai vystoma aukštųjų technologijų pramonė. Yra universitetai, NASA mokslinių tyrimų centras, žymūs pasiekimai medicinos mokslo ir sveikatos apsaugos paslaugų srityje.

KOTKA

Kotka yra antras didžiausias Kymenlaakso apskrities miestas, įkurtas1878 m. prie Kymi upės ir Baltijos jūros Suomijos įlankoje. Sparti Kotkos plėtra19 a. pabaigoje galėtų būti palyginta su „aukso karštine“ Amerikoje. Kotka išaugo miško apdirbimo ir medienos pramonės dėka, nes čia buvo idealios sąlygos kurtis lentpjūvėms. Kotkos uostas yra antras pagal dydį eksporto uostas Suomijoje. Medienos ir maisto pramonė, stiklo gamyba ir laivininkystė čia sudaro ekonomikos pagrindą.

KUDŽI

Kudži - Šiaurės Rytų Japonijos miestas Iwate prefektūroje įkurtas1954 m. Ramiojo vandenyno Sanriku pakrantėje. Miestas yra apsuptas gražios gamtos ir kalnų. Garsėja kaip viena svarbiausių gintaro apdirbimo vietų Japonijoje. Išvystyta žvejybos pramonė. Tarp unikalių turizmo atrakcijų – Ama nardymo centras, kur moterys nardytojos be nardymo įrangos neria į jūrą iki 10 m gylio ieškoti jūros gėrybių ir perlų. Kudži garsėja unikalia Kokujiyaki stiliaus keramika. Po2006 m. administracinės reformos miestas išplėtė savo teritoriją prijungdamas Yamagata kaimišką vietovę.

LIEPOJA

Žvejų gyvenvietė Lyva pirmąkart paminėta istoriniuose šaltiniuose 1253 m. ir toks jos vardas išlieka iki 16 a. 19 a pabaigoje Liepoja tapo Rusijos Baltijos laivyno baze. Sovietmečiu Liepoja buvo tik karinis uostas, uždaras miestas, veikė Tuosmarės povandeninių laivų uostas. 1994 m. rugpjūčio 31 d. Liepojoje visiškai nustojo egzistuoti buvusi sovietų karinio jūrų laivyno bazė. Veikia nauji modernūs terminalai, pagilintas Liepojos uostas. Įkurta ir sėkmingai veikia Liepos specialioji ekonominė zona

LIUBEKAS

Liubekas - buvusi Hanzos sąjungos sostinė prie Travės upės, kanalu sujungtos su Elbe. Tai vienas seniausių Vokietijos miestų, įkurtas 1143 m. ir didžiausias Vokietijos uostas prie Baltijos jūros. Liubekas - žavus ir unikalus, apsuptas vandenų miestas. Viduramžių atmosfera ir svarbios kultūrai bei istorijai vietos vis dar formuoja nuostabų miesto vaizdą ir primena didingą laisvojo imperijos bei Hanzos miesto praeitį. Miesto centras, įsikūręs saloje ir apvainikuotas gotikos bokštais.

MANHEIMAS

Manheimas – Pietvakarių Vokietijos. Tai antras pagal dydį Baden Viurtembergo žemės miestas, įsikūręs Reino ir Nekaro upių santakoje. Pirmą kartą miesto vardas (liet. „vyro namai“) paminėtas 766 metais.1607 m. Manheimui suteiktos miesto teisės. Dėl Vokietijai nebūdingo urbanistinio išplanavimo Manheimas turi „kvadratų miesto“ pravardę. Svarbiausia pramonės šaka - automobilių pramonė (Daimler AG): čia surenkami varikliai ir autobusai. Manheimo universitetas, vienas svarbiausių Vokietijos universitetų, įeinantis į geriausių Europos universitetų dešimtuką.

ODESA

Odesa - miestas prie Juodosios jūros Ukrainoje, didžiausias šalies uostas. Miestą įkūrė totoriai ir pavadino Chadžibėjumi, šis pavadinimas išliko iki1795 m. XV a. Odesa keletą dešimtmečių priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Odesa yra šalies karinio jūrų laivyno ir žvejybos laivyno bazė. Mieste vystoma laivų statybos, naftos perdirbimo, chemijos, metalurgijos ir maisto pramonė. Odesa - svarbus kultūros ir švietimo centras turintis 14 aukštųjų mokyklų. Universitetas įkurtas 1865 metais. Daug muziejų, yra ir muziejus-akvariumas, teatrų. Odesos priemiesčiuose įsikūrusios sanatorijos, gydyklos ir poilsiavietės.

ŠČECINAS

Ščecinas - Vakarų Pamario vaivadijos uostamiestis ir jos sostinė prie Oderio upės, kur ji įteka į Baltijos jūros Ščecino įlanką. Ščecino uostas trečias pagal dydį Lenkijoje. Ščecine buvo trys laivų statyklos, tačiau dėl apie 2010 m. Europą ištikusios krizės, visos trys bankrutavo. Mieste vystoma žuvies pramonė ir plieno apdirbimas, maisto bei statybinių medžiagų pramonė, veikia vaistų fabrikas Cefarm, kelios naujos IT sektoriaus firmos. Miestas įtrauktas į Europos plytų gotikos kelią – miesto architektūra lyginama su Paryžiumi. Ščecino urbanistino išplanavimo projektą kadaise rengė tas pats architektas, kaip ir Paryžiaus.

ŠIAURĖS TAINSAIDAS

Šiaurės Tainsaidas yra Šiaurės Rytų Anglijoje prie Tain upės šiaurinio kranto ir Šiaurės jūros išsidėsčiusi savivaldybė. Ji įkurta 1974 m. apjungus keletą prieš šią administracinę reformą buvusių Njukaslio priemiesčių. Šiaurės Tainsaidas ypač garsėjo kaip sunkiosios pramonės ir angliakasybos centras. Veikė didžiulės laivų statyklos ir remonto įmonės. Tačiau XX a. pirmoje pusėje išsekus anglies klodams, užsidarius kasykloms ir laivų statykloms, kilo nedarbas. Nors savivaldybė dar tebėra tarp socialiai pažeidžiamų Anglijos miestų, pastaruoju metu vykdoma plati regeneravimo programa.

RIUGENAS / ZASNICAS

Riugenas yra didžiausia ir gražiausia Vokietijos sala (1000 kv. km). Salą supa apie 30 smulkesnių salelių ir vaizdingų iškyšulių. Su Zasnicu Klaipėdą sieja kelto linija. Kiek piečiau esantis Putbusas garsėja rožėmis. Riugenas garsus žuvimi. Saloje auga daug šaltalankių, iš kurių gaminami įvairiausi skanėstai. Savivaldybės teritorijoje yra du nacionaliniai parkai. Vystomas žemės ūkis ir turizmas. Turtingas kraštovaizdis – nuo baltų uolėtų kalkakmenio pakrančių iki pelkių bei užliejamų pievų, nuo balto smėlio paplūdimių iki tankių bukų ir ąžuolų miškų. Sezono metu Riugeną užplūsta vasarotojai.