Molėtų rajono savivaldybė
Statistika
Seniūnijos
Molėtų rajono savivaldybės istorija
Patys seniausi žmonių pėdsakai Molėtų rajone yra akmens amžiaus pabaigos-žalvario amžiaus pradžios.
Molėtai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1387 vasario 17 d., kai kunigaikštis Jogaila padovanojo juos Vilniaus vyskupui. Vyskupijai Molėtai priklausė iki XVIII a.
Apie 1517 m. įsteigtas Molėtų dvaras, jame veikė alaus ir spirito daryklos. Prieš 1522 m. pastatyta Molėtų bažnyčia. 1539 m. Molėtai jau vadinami miesteliu.
Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo 1795 m. Molėtų dvaras atiteko didikams Pamarneckiams, vėliau – Huten-Čapskiams. Miestelis plėtėsi į šiaurės rytus nuo dvaro. XIX a. įsikūrė amatininkai ir pirkliai, imta rengti turgus. 1866 m. Molėtuose buvo vienintelė gatvė – palei kelią į Uteną. Vietoje parapinės mokyklos 1777 m. buvo įsteigta 1867 m. valdinė.
1907 m. Molėtus nusiaubė didelis gaisras. 1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija.
Molėtus gaisrai beveik visiškai sunaikino ne vieną kartą. Paskutinysis viską nusiaubė 1949 m. vasarą. Centre liko tik mūrinis raudonų plytų prekybininkų pastatas.
1956 m. Molėtai tapo miestu. Sovietmečiu veikė remonto dirbtuvės, pieninė, prie kelio į Vilnių pastatytas naujas mikrorajonas.
Po Nepriklausomybės atgavimo Molėtai ir toliau auga bei plečiasi. Dauguma gyventojų dirba švietimo, socialinėje ir paslaugų bei statybos sferose. Mieste įsikūrusios pagrindinės rajono valdžios institucijos. Didžiausios įmonės mieste – statybinės, remonto, medžio apdirbimo bendrovės, siuvimo įmonės, nemaža kitų įvairias paslaugas teikiančių įmonių.
Dėl didėjančio poilsiautojų ir turistų srauto didėja verslininkų susidomėjimas Molėtais. Kuriasi nauji prekybos centrai, gausu mažesnių parduotuvių, plečiasi kavinių, barų tinklas. Savivaldybės taryba yra nusprendusi, kad Molėtų vystymosi perspektyva – rekreacija ir turizmas, todėl perspektyviniame miesto plane numatyta patogi šios krypties infrastruktūra, vietos kempingams ir viešbučiams.
Turtingas ir Molėtų rajono kultūros paveldas: 403 archeologijos, dailės, architektūros ir istorijos paminklai, 7 muziejai. Gausiausiai lankomi unikalus Etnokosmologijos muziejus (Kulionių k.) ir Žvejybos muziejus (Mindūnų k.).