Telšių rajono savivaldybė
Statistika
Telšių rajono savivaldybės istorija
Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį.
Seniausieji archeologiniai radiniai Telšių miesto teritorijoje yra iš akmens amžiaus. Ryškesnis apylinkių centras ankstyvaisiais viduramžiais buvo Džiuginėnų piliakalnis su gyvenvieta bei senkapiu.
Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų.
XV a. Telšiuose jau stovėjo valstybinis dvaras. Telšių dvarą ir valsčių valdė Žemaičių seniūnai.
1536 m. Tešiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.
1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija.
XVII a. pabaigoje Telšiai tapo Žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas, bet prieš Telšių teismą precedenciją turėjo Raseinių teismas. XVII a. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės.
XVII a. pr. į Telšius atkviesti vienuoliai bernardinai ir jiems pastatytas medinis vienuolynas bei koplyčia. XVII a. pab. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos pastatyta puiki vėlyvojo baroko - klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia (nuo 1926 m. ji vadinama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra).
1612 m. Telšiuose atidaryta pirmoji mokykla. 1820 m. mokyklai pripažintos gimnazijos teisės.
1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1791 m. Stanislovas Augustas atnaujino ir patvirtino Telšių magdeburgines teises ir leido naudoti herbą. 1795 Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu.
1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės. Be to, kilęs maras sunaikino daug Telšių ir apylinkės gyventojų.
Telšius stipriai palietė 1831 bei 1863 m. sukilimai. 1831 m. Telšiai buvo sukilėlių paimti. Čia sudaryta revoliucinė sukilėlių valdžia. Atidaryta karo instruktorių mokykla karininkams ir puskarininkiams paruošti, įsteigta ginklams gaminti įmonė. 1863 m. telšiai buvo vienas iš sukilimo centrų Žemaičiuose. Čia telkėsi sukilėlių būriai, vadovaujami kun. Noreikos, Dluskio - Jablonskio, Aleksandravičiaus, kurie Telšių apylinkėse susirėmė su rusų kariuomenės daliniais, kazokais.
Į XIX a. pabaigą Telšių miestas plėtėsi ir didėjo. 1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa, 1878 m. pradėjo veikti ugniagesių komanda, 1881 m. - Goldnerio vaistinė. 1890 m. atidarytas savotiškas teatras. 1908 m. Telšiuose įvyko pirmas lietuviškas koncertas - spektaklis.
1907 m. Telšius sunaikino gaisras.
Nepriklausomybės laikais Telšiai išaugo į žymiausią Žemaičių švietimo - kultūros centrą. Veikė berniukų gimnazija, 1912 m. mergaičių gimnazija gavo progimnazijos vardą, 1914 m. atidaryti žemės ūkio kursai, 1915 m. pradėjo veikti lietuvių progimnazija, paskui Saulės draugijos gimnazija, pavadinta Motiejaus Valančiaus vardu. Nuo 1922 m. veikė mokytojų seminarija. Veikė viena garsiausių pasaulyje rabinų mokykla Ješiva, į kurią atvykdavo studijuoti iš viso pasaulio. 1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla. Didelį kultūrinį vaidmenį vaidino Žemaičių Meno ir Mokslo centras, Telšių teatras. Aktyviai buvo leidžiama spauda.
1935 m. Telšiai įteisinti kaip pirmaeilis Lietuvos miestas. Jie tapo apskrities administraciniu centru. Nepriklausomybės laikais pakilo miesto ūkis: sutvarkyta kelių sistema, pravestas geležinkelis, įkurtas lininių audinių fabrikas “Mastis”, kojinių fabrikas, veikė 2 malūnai, elektros jėgainė, 3 lentpjūvės, pieninė. Atsigavo prekyba. Veikė Žemaitijos žemės ūkio draugijų sąjunga Žemaitūkis, pastatyta 140 lovų ligoninė.
1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. 1927 m. Telšiuose įkurta kunigų seminarija, uždaryrta 1940 m. bolševikų okupacinės vadžios. 1929 m. Telšiuose pastatyti vyskupų rūmai, kuriuose šiuo metu veikia Vyskupijos kurija.
Bolševikų okupacija ilgam nutraukė miesto vystymąsi. Šis procezas atsinaujino tik šeštame dešimtmetyje.
Dabar Telšiai - Žemaitijos perlas ir nuolat besiplečiantis miestas.
Tarptautinis bendradarbiavimas
ŠVEDIJA, Sävsjö
1997 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis. Šioje sutartyje nutarta bendradarbiauti, stiprinti supratimą tarp miestų, keistis patirtimi savivaldos srityje, užmegzti kontaktus tarp miestų gyventojų, suteikti gyventojams galimybę keistis žiniomis ir patirtimi įvairiose srityse.
AUSTRIJA, Liezen
1998 m. rugpjūčio 30 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis.
LENKIJA, Mińsk Mazowiecki
2006 m. birželio 10 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta bendradarbiauti savivaldos, verslo ir investicijų plėtros, kultūros, švietimo, sporto bei turizmo srityse.
UKRAINA, Lebedyn
2008 m. liepos 10 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis. Joje nutarta palaikyti ir skatinti įvairių grupių kontaktus, keistis oficialiomis delegacijomis.
VOKIETIJA, Bassum
2009 m. rugsėjo 22 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis. Numatyta remti piliečių bendradarbiavimą, siekiant geresnio tarpusavio supratimo, draugystės, brolybės ir vienybės Europoje.
AUSTRIJA, St. Anna am Lavantegg
2010 m. birželio 18 d. pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis. Joje numatyta užmegzti ryšius tarp suinteresuotų kultūros, sporto, socialinių sričių atstovų ir grupių, vykdyti bendrus jaunimo projektus, kurti palankias sąlygas bendradarbiaujant turizmo srityje, dalyvauti bendruose savivaldybių projektuose ir dalintis gerąja darbo patirtimi.
VOKIETIJA, Kreis Steinfurt
2005 m. spalio 27 d. tarp Telšių ir Šteinfurto apskričių buvo pasirašyta draugystės ir partnerystės sutartis. Po įvykusios administracinės reformos Telšių regiono plėtros tarybos 2010 m. rugpjūčio 31 d. ir Šteinfurto apskrities tarybos 2010 m. spalio 25 d. sprendimais nutarta pratęsti daugiau kaip 5 metus gyvuojančius ir aktyviai puoselėjamus draugiškus santykius.
RUSIJA, Černiachovsk
2011 m. spalio 1 d. Telšiuose sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Telšių rajono savivaldybės ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities municipalinio darinio Černiachovsko miesto gyvenvietės. Šia sutartimi siekiama plėtoti draugiškus politinius ir administracinius ryšius, stiprinti draugiškus ryšius verslo, kultūros, švietimo, sporto ir turizmo srityse.
ČEKIJA, Krnov
2013 m. balandžio 20 d. Krnovo mieste pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas — suartinti abiejų miestų gyventojus bei stiprinti draugystės ryšius tarp Lietuvos ir Čekijos. Numatyta didžiausią dėmesį skirti institucijų ir organizacijų bendradarbiavimui, savitarpio pagalbai, istorijos, kultūros, politinio ir ekonominio išsivystymo pažinimui, jaunimo bendradarbiavimui meno, švietimo ir sporto srityse.
Miesto partneriai
ŠVEDIJA, Sävsjö
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios nori skelbti informaciją apie vykstančius aukcionus, visą medžiagą (Word) siųsti el.p. info@lrvalstybe.lt
Telefonai pasiteiravimui +370 614 58812; +370 614 58803
Kasdien atnaujinamas viešųjų pirkimų skelbimų Lietuvoje sąrašas. Viešųjų pirkimų konkursai – tai puiki galimybė kiekvienai įmonei padidinti užsakymų apimtis.
Žygeiviai vienijasi: visas lėšas skirs kovojančiai Ukrainai
Ką svarbu įvertinti prieš įsirengiant tentinį garažą?
Reguliuojamo aukščio stalai – stilingas sprendimas sveikesnei darbo vietai
Kiek kainuoja elektros energija gyventojams?