Zarasų rajono savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė

Zarasų rajono savivaldybė yra šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, pasienyje su Latvija ir Baltarusija. Tai viena ežeringiausių savivaldybių. Rajono centras – Zarasai.

Sėlių a. 22, LT-32110 Zarasai

Į. kodas 188753461

Telefonas +370 385 37173

El. paštas info@zarasai.lt

Nuoroda http://www.zarasai.lt

Statistika

Zarasų rajono savivaldybės istorija

Zarasų rajonas yra prie garsių ežerų ir tarp gražių miškų. Todėl neretai atvykus į jį stebina gamtos įvairovė, jo unikalumas ir spalvingumas visais metų laikais. Upių ir ežerų vingiai, negausiai apgyvendinta krašto teritorija - kaskart naujai atrandami krašte poilsiaujančių ir juo turistaujančių stebuklai.

Zarasų krašto teritorijoje gyvenusios lietuvių gentys palaikė glaudžius prekybinius ryšius su artimais kaimynais ir net su tolimais kraštais. Archeologiniai radiniai rodo, kad I-X a. į Zarasų kraštą atkeliavo ne tik Romos imperijos, bet net Samanidų – tolimos feodalinės tadžikų valstybės - pirkliai.

Neabejojama, kad Zarasų žemėse gyvenusios lietuvių gentys yra patyrusios Livonijos riterių puolimus, kurie 1275 m. netoliese, Daugpilyje (Latvijos Respublika), pasistatė tvirtovę, turėjusia būti kryžiuočių atramos punktu jiems skverbiantis Padauguviu į Rytus. Įsikūrus šiai tvirtovei, Zarasų kraštas atsidūrė karinių susidūrimų tarp Livonijos riterių ir lietuvių bei rusų kunigaikščių zonoje. Manoma, kad kraštas matė ne tik Traidenio ir Vytauto karių pulkus, kurie kelis kartus sėkmingai puolė Daugpilį, bet ir Ivano III kariuomenę, kuri XV a. buvo užėmusi Daugpilį. Lietuviai surengė nemažai atsakomųjų žygių į Livonijos ordino užgrobtas žemes, o 1413 m. kunigaikščio Vytauto vedini kariai sugriovė Daugpilio tvirtovę ir apsaugojo aplinkines žemes nuo nuolatinių kruvinų žygių.

Remiantis istoriniais šaltiniais, teigiama, kad Zarasuose prieš 1508 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. XV-XVI a. sandūroje tuometinio miesto teritorijoje buvo įkurtas vyskupo dvaras. Sprendžiant pagal 1539 m. vyskupo valdų pajamas, Zarasai jau tuo metu prilygo Molėtams, bet buvo mažesni už Kuktiškes, Labanorą, Tauragnus, Salaką.

1610 m. Lenkijos ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza Zarasuose pastatė naują bažnyčią ir jau 1613 m. Zarasų vietovė pirmą kartą pažymėta LDK žemėlapyje. Tačiau toliau Zarasams augti ir stiprėti nebuvo lemta, nes jie nuolat kentėjo nuo gaisrų, karų bei epidemijų.

1795 m. po trečiojo Lietuvos – Lenkijos valstybės padalijimo Zarasai ir aplinkinės jo teritorijos atiteko carinei Rusijai, o Zarasų dvaras su miestu buvo perduotas Vilniaus gubernijos žinion ir tapo carinės Rusijos iždo nuosavybe.

Ypatingą vaidmenį Zarasų gyvenime suvaidino 1830-1836 m. naujojo plento tiesimas. Šis kelias jungė Sankt Peterburgo-Varšuvos miestus ir ėjo per Daugpilį, Zarasus, Uteną, Ukmergę, Kauną. Zarasams tai buvo svarbi susisiekimo arterija ir vietovė tapo nemenku susisiekimo punktu.

1836 m. caro Nikolajaus I įsakymu apskrities centras iš Vydžių buvo perkeltas į Zarasus, o miestui suteiktas Novoaleksandrovsko vardas ir padovanotas herbas. 1842 m. buvo galutinai suformuota Zarasų apskritis, kuri apėmė 6072 kv. km plotą ir buvo prijungta prie naujai įkurtos Kauno gubernijos. 

Zarasų krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo sparčiai vykdoma rusifikacijos politika, ji ypač sustiprėjo po 1863 m. sukilimo. Atgimimas Zarasuose susijęs su tautos dvasios žadintojų gydytojo Dominyko Bukonto ir advokato Antano Tumėno vardais. Jų pastangomis Zarasuose buvo įsteigta pirmoji lietuviška „Saulės“ draugija, buvo įkurta lietuviška biblioteka - skaitykla.

1915 m. rugsėjo 18 d. Zarasus užėmė kaizerinė vokiečių kariuomenė. 1918 m. pabaigoje, vokiečiams paskubomis traukiantis iš Zarasų, susiklostė palankios sąlygos kurti savo valdžią, tačiau jau gruodžio mėnesį Zarasus užėmus bolševikams, vietos savivaldos kūrimasis buvo sustabdytas. 1924 m. buvo galutinai patvirtinta Zarasų apskrities teritorija ir valsčių ribos.

Pirmame tarpukario nepriklausomybės dešimtmetyje Zarasai gydė karo žaizdas, ypač rūpintasi gyventojų švietimu: 1919 m. spalio 20 d. mieste duris atvėrė progimnazija, o 1920 m. – įsteigta draugija „Akstinas“, kuri rūpinosi švietimo, tautinės kultūros reikalais apskrities teritorijoje.

1932 m. Zarasams suteikus antros eilės miesto ir kurorto bei vasarvietės statusą, iš esmės pasikeitė miesto ateities perspektyvos. 1939 m. Zarasai buvo pakartotinai priskirti antros eilės miestams.

1940 m. sovietinė okupacija, o vėliau ir Antrasis pasaulinis karas paliko skaudžius pėdsakus miesto ir apskrities istorijoje. 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasų apskrityje, Pažemio miške fašistai nužudė 2569 žydų tautybės asmenis, 1941 m. ir pokariu iš Zarasų krašto į Sibirą buvo išvežtos 442 šeimos.

1950 m. Zarasų apskritis buvo panaikinta. Zarasai tapo rajono centru.

Atgavus nepriklausomybę, Zarasai gražėja ir plečiasi.