Susisiekimo ministerija

Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius

Į. kodas 188620589

Telefonas +370 5 261 2363

El. paštas sumin@sumin.lt

Nuoroda https://sumin.lrv.lt

LICENCIJOS IR LEIDIMAI KELIŲ TRANSPORTE

Keleivių vežimas:

• Bendrijos licencija vežti keleivius
  
• Licencija verstis keleivių vežimu autobusais vidaus maršrutais

Krovinių vežimas:

• Bendrijos licencija vežti krovinius
  
• Licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais

Tahografai:

• Skaitmeninių tachografų kortelės
  
• Prašymų išduoti skaitmeninių tachografų korteles pateikimas internetu

Mokymas ir egzaminavimas kelių transporte:

• Leidimas mokyti asmenis, susijusius su pavojingų krovinių vežimu automobilių transportu
  
• Transporto vadybininkų egzaminavimas
• 
  
• LICENCIJOS IR LEIDIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTE
  
• 
  
• Geležinkelių įmonių (vežėjų) licencijų išdavimas
  
• Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir kitų įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, sertifikavimas ir įgaliojimų eismo saugos srityje geležinkelių infrastruktūros valdytojams išdavimas
  
• Leidimų pradėti naudoti Lietuvos Respublikoje geležinkelių sistemos struktūrinius posistemius ir geležinkelių riedmenis išdavimas
  
• Geležinkelių posistemių ir geležinkelių riedmenų atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams vertinimas
  
• Įgaliojimų egzaminuoti krovos darbų vadovus ir asmenis susijusius su eismu išdavimas
  
• Mokymo centrų pripažinimas
  
• Traukinio mašinistų egzaminavimo centrų pripažinimas
  
• Traukinio mašinistų egzaminuotojų pripažinimas
  
• Techninių prižiūrėtojų sertifikavimas
  
• Traukinio mašinistų psichologų pripažinimas
  
• Geležinkelių registrai
• 
  

LICENCIJOS IR LEIDIMAI VANDENS TRANSPORTE

• Jūrų transporto paslaugos
  
• Vidaus vandenų transporto paslaugos

LICENCIJOS IR LEIDIMAI ORO TRANSPORTE

RYŠIŲ PASLAUGOS

• Plačiajuostis internetas
• Pašto paslaugos

ELEKTRONINIAI VALDŽIOS VARTAI

        www.epaslaugos.lt

SKRYDŽIAI IŠ LIETUVOS TARPTAUTINIŲ ORO UOSTŲ

• Vilniaus oro uostas
• Kauno oro uostas
• Palangos oro uostas

KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TVARKARAŠČIAI

• UAB "LTG Link"
  

KELEIVIŲ VEŽIMO AUTOBUSAIS TVARKARAŠČIAI

• Vilniaus autobusų stotis
  
• Kauno autobusų stotis
  
• Klaipėdos autobusų stotis
  
• Panevėžio autobusų stotis
  
• Šiaulių autobusų stotis

KELTŲ TVARKARAŠČIAI

• AB „Smiltynės perkėla"
  

PAŠTO PASLAUGOS

• Lietuvos paštas
• Pašto kodų paieška
• Paslaugų teikimo vietos

KITI

• Transporto registravimas
  
• Vairuotojų egzaminavimas
  
• Vairuotojo pažymėjimai
  
• Bepiločių orlaivių naudotojams
  
• Elektroniniai valdžios vartai
  
• Prašymo išduoti pažymą (dokumentus) apie darbo stažą ir (arba) draudžiamąsias pajamas pensijai skirti priėmimas
  
• Prašymų priėmimas
  
• Skundo, pranešimo priėmimas

LIETUVOS TRANSPORTO ISTORIJA

1918 m. vasario 16 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, lapkričio 11 d. patvirtintas Lietuvos Ministrų kabinetas ir įkurta Susisiekimo ministerija, kuriai ėmė vadovauti aktyvus Lietuvos nepriklausomybės idėjos šalininkas ir įgyvendintojas, teisininkas Martynas Yčas.

1919 m. pradžioje bolševikai užėmė Vilnių, ir ministerijai teko persikelti į Kauną, kur ji veikė iki pat 1940 m. sovietų okupacijos. Birželio 15 d. SSRS kariuomenei okupavus Lietuvą, rugpjūčio 25 d. nebeliko susisiekimo ministro posto, o nuo rugsėjo 16 d. likviduota ir Susisiekimo ministerija.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kovo 22 d. suformuota nepriklausomos Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybė ir atkurta Susisiekimo ministerija. Pirmuoju 1990 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos susisiekimo ministru tapo Jonas Biržiškis.

Susisiekimo ministerija jau nuo pat pirmųjų savarankiškos veiklos dienų daug dėmesio skyrė tarptautinių ryšių plėtrai ir teisės sistemai sukurti. Sparčius pokyčius transporto ir elektroninių ryšių srityse lėmė tarptautinė pagalba ir glaudus bendradarbiavimas su kolegomis Vakarų Europos šalyse.

1992 m. prasidėjo nuolatinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrų konsultacijos. Buvo sukurta Baltijos šalių transporto ministrų taryba, kartu aptariami tarptautinių dokumentų projektai, derinama bendra pozicija. Tais pačiais metais trijų Baltijos šalių ministrai pirmą kartą dalyvavo Europos transporto ministrų (ETM) konferencijoje.

1993 m. parengta LR transporto plėtros nacionalinė programa, apėmusi laikotarpį iki 2010 m., buvo viena pirmųjų visos šalies strateginių plėtros dokumentų.  

1994 m. Kretoje (Graikija) vykusioje ETM konferencijoje jau buvo kalbama ir apie Lietuvą – per jos teritoriją einantys I ir IX tarptautiniai transporto koridoriai su atšakomis pripažinti prioritetiniais Vidurio ir Rytų Europos transporto tinkle.

1998 m. ministerija perėmė dalį funkcijų iš panaikintos LR ryšių ir informatikos ministerijos.

2000 m. Lietuvai pradėjus derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), prasidėjo naujas tarptautinio bendradarbiavimo etapas.

2002 m. patvirtintas visos Europos prioritetinių projektų sąrašas, kuriame numatytas ir europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“.

KELIAI IR KELIŲ TRANSPORTAS

XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius.

XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas reglamentavo mokesčius už važiavimą keliais bei kelių tvarkymo darbus.

XVIII a. vieškeliai, jungiantys didesnius miestus, bei pašto keliai buvo žvyruoti, platesni, su šalia kelio iškastais grioviais. XIX a. pradžioje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Vilnių, Šalčininkus). Kelionė iš Vilniaus į Kauną dažnai trukdavo ilgiau nei parą.

1830-1835 m. per Lietuvą buvo tiesiamas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas, ėjęs pro Zarasus, Ukmergę, Kauną, Suvalkus. 1896 m. užregistruotas pirmasis automobilis - Rusijos susisiekimo ministerijos žinybai priklausęs „Panhard Levasseur“.

Dėl lėšų stokos nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1934 m. nutiesė tik 78 km naujų plentų. 1934-1938 m. nutiestas 193 km ilgio Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Gargždai), sujungęs laikinąją sostinę su Lietuvos pajūriu. 1937-1940 m. nutiestas 170 km ilgio Aukštaičių plentas, prasidėjęs nuo Žemaičių plento ties Babtais ir pro Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį ėjęs į Biržus.

1970 m. užbaigti pirmosios Lietuvoje automagistralės Vilnius-Kaunas statybos darbai. Joje kiekvienai eismo krypčiai įrengta po 2 juostas, nuo priešpriešinio eismo juostų jos atskirtos veja.

GELEŽINKELIAI

1861 m. Lietuvoje nutiesta pirmoji geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Varšuva, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.

1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią paklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiestas Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelis.

Nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. Jie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės laikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį.1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai - Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą“ - keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų - Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.

www.sumin.lrv.lt