Plėtojant “Rail Baltica”projektą paskelbti trys nauji konkursai

AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje, paskelbė tris naujus konkursus, pagal kuriuos bus rengiami atskirų „Rail Baltica“ mazgų bei atkarpų susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planai.

„Rail Baltica“ - vienas sudėtingiausių inžinerinių projektų ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione, kuris įgyvendinamas atskiromis atkarpomis. Dalis darbų jau įgyvendinta, šiuo metu Kaune vyksta aktyvūs darbai įrengiant europinę vėžę ruože Kauno geležinkelio stotis-Palemonas, tuo pat metu planuojame tolesnes linijos ir jos infrastruktūros dalis“, - sako „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcijos vadovas Karolis Sankovski.

Rengiantis tolesniems statyboms darbams „Lietuvos geležinkeliai“ kviečia dalyvauti projektavimo įmones rengiant susisiekimo komunikacijų planus trijuose konkursuose:

• projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų plėtros susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo  ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų pirkimas;
• projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo paslaugų pirkimas 
• projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimo ir poveikio aplinkai vertinimo pirkimas;

Visuose konkursuose planavimo įmonės kviečiamos pateikti dokumentus iki š. m. liepos 5 d.

Šie trys konkursai pratęsė šių metų balandžio mėnesį paskelbtą konkursą dėl geležinkelio linijos Kaunas-Vilnius infrastruktūros plano parengimo.

 „Visuose konkursuose užduotis paprasta ir aiški - konkrečiose vietose, atsižvelgiant į jau esamą susisiekimo infrastruktūrą bei objektų specifiką, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai“, - sako K. Sankovski.

Plėtros planų parengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, infrastruktūros vystymo planai rengiami siekiant darniai plėtoti „Rail Baltica“ infrastruktūrą, taikyti bendrus techninius parametrus Baltijos šalyse ir visoje geležinkelio linijoje užtikrinti maksimalų traukinių greitį.

Ketinami parengti projektai yra visuotinio „Rail Baltica“ projekto dalis, kuris 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje yra finansuojamas Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Pirkimo apimtyje esančios paslaugos numatytos finansuoti nacionaliniais šaltiniais, tačiau esant galimybei, paslaugoms bus skirta ir ES parama ateityje.

Šiuo metu aktyviausi „Rail Baltica“ įrengimo darbai vyksta Kaune, kur tiesiamas naujas europinio standarto geležinkelis, statomi tuneliai bei viadukas automobilių ir pėsčiųjų eismui. Pagal galiojančius reikalavimus „Rail Baltica“ ruože bus tik dviejų lygių sankryžos, kur kitų transporto priemonių keliai geležinkelį kirs tik tuneliais arba viadukais.

Šio „Rail Baltica“ įrengimo etapo metu bus rekonstruota apie 15 kilometrų geležinkelio kelio: nutiesti 9 kilometrai naujo europinės vėžės geležinkelio ir 2 kilometrai sugretinto europinės ir plačiosios vėžės geležinkelio kelio bei rekonstruota 3,6 kilometrai esamo plačiosios vėžės geležinkelio.

Vieni svarbiausių darbų atkarpoje Kaunas-Palemonas bus vykdomi unikaliame XIX amžiuje iškastame Kauno geležinkelio tunelyje, kuriame bus įrengta sugretinto europinės ir plačiosios geležinkelio vėžių geležinkelio atkarpa.

“Rail Baltica” - vienas didžiausių Baltijos jūros regiono infrastruktūros projektų, kurį įgyvendinus bus nutiesta 870 km ilgio greitaeigių keleivinių ir krovininių traukinių linija, sujungsianti Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą.

Nutiestas europinis geležinkelis leis greitai ir patogiai keliauti po Baltijos šalis, lengvai pasiekti Vakarų Europos miestus. O verslininkams pigus ir ekologiškas transporto koridorius leis pasiekti pasaulio rinkas, pritrauks užsienio investicijas. Vien projekto įgyvendinimo metu investicijos Lietuvoje sieks 2,5 mlrd. eurų, bus sukurta apie 6000 naujų darbo vietų.