Ketvirtadienis, rugpjūčio 11 d.

Naujienos

Ar tikrai fintech sektorius miršta?

2022-08-01
Ar tikrai fintech sektorius miršta?
Praėjusieji metai fintech sektoriui pasaulyje ir Lietuvoje buvo itin sėkmingi. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, energijos ir žaliavų kainų šokas bei infliacijos iššūkiai paspartino kai kurias fintech tendencijas.

Paspartino tiek, kad pasigirdo tradicinio fintech sektoriaus mirties pranašysčių. Kaip į tai turėtų reaguoti Lietuvos finansinių technologijų bendruomenė?

2021 m. fintech bendrovės pasaulyje pritraukė 125 trilijonus JAV dolerių investicijų arba tris kartus daugiau nei 2020-aisiais. Džiaugiamės ir didesnėmis investicijomis Lietuvoje – mūsų šalyje toliau augo registruojamų įmonių skaičius, o esamos gavo daugiau pajamų. Gavęs papildomą impulsą per COVID19 pandemiją, fintech sektorius tapo stiprus, kaip niekada. Tai, kad jau šių metų gegužę Lietuvoje pirmą kartą dukterinę įmonę atidarė fintech vienaragis, JAV įmonė „DriveWealth“, atrodo kaip natūralus plėtros rezultatas.

Tačiau pakilios nuotaikos susiduria su naujomis geopolitinėmis ir ekonominėmis realijomis: aukštos energijos kainos ir nematyta infliacija, kvalifikuotos jėgos trūkumas, vartotojų ir rinkų lūkesčių smukimas.

Viena vertus, nuosaikesnis investuotojų apetitas lyg ir pranašauja tamsesnius debesis fintech sektoriuje, kita vertus, smarkūs pokyčiai verčia ieškoti išeičių. Svarbu pastebėti, kad fintech sritis Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį išliko stabili ir itin operatyviai parėmė karo niokojamą Ukrainą finansais bei žmogiškais resursais.

Rinką reguliuojantis Lietuvos bankas paragino fintech bendruomenę ne auginti naujų įmonių skaičių, o išnaudoti savo brandos potencialą kuriant produktus, kurie Lietuvoje dar nėra išvystyti. Pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo, turto valdymo (angl. wealthtech), žaliųjų finansų ir panašius sprendimus.

Prognozuojama, kad fintech sektoriaus augimas Lietuvoje išliks, tačiau bus lėtesnis, kaip ir visame pasaulyje. Ką esant tokiomis sąlygomis šio sektoriaus bendruomenė gali padaryti, kad ir toliau išliktų tarp lyderių Europoje bei būtų matoma ir žinoma, kaip kurianti vertingus sprendimus, į kuriuos verta investuoti?

Daryti tai, ką moka itin gerai – bendradarbiauti

Paskutiniais duomenimis, partnerystes su kitomis sektoriaus įmonėmis yra užmezgusios beveik 80 proc. fintech bendrovių. Dažniausiai tai susiję su atitikties ir finansinės programinės įrangos produktų vystymu. Partnerystė, bendri projektai yra itin svarbūs mažoms ir vidutinėms fintech įmonėms, norinčioms įsitvirtinti rinkoje. Be to, didesnės įmonės gali tapti investuotojomis į mažesnes ir tokiu būdu užauginti daugiau vietinių vienaragių.

Dar glaudesnis darbas su bankais

Praėjusiais metais atvira bankininkystė buvo viena iš karščiausių temų. Ji tebelieka aktuali: tradiciniai bankai turi klientų bazę ir jų pasitikėjimą, tačiau ne visada klientams gali pasiūlyti pačius patogiausius produktus ir sprendimus. Čia į pagalbą ir ateina startuoliai. Būdami augimo fazėje, jie gali testuoti kuriamus produktus ir tobulėti akceleratoriuose.

To pavyzdys − startuolio „Aimera“ platformos „Challenger“ pagrindu sukurtas žaidimas „Žinių žygis“, padedantis jaunimui išplėsti kasdienių finansų žinias. Į jį bus pakviesti visi „Swedbank“ jaunimo programos dalyviai, o jų – net 180 tūkstančių.

Inovuoti ir kurti naujus produktus

Prie fintech sričių, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio, galima būtų priskirti integruotų finansų (angl. embedded finance) ir finansinės įtraukties sprendimus.

Integruotų finansų produktų taikymas yra gana nauja sritis. Tokie sprendimai leidžia finansines paslaugas teikti ne tik per tradicinius bankus ar fintech įmonių jau sukurtas platformas, o ten, kur klientui jos reikia realiu laiku. Dažniausiai tai – interneto parduotuvės, pavyzdžiui, „Vinted“ savo programėlėje klientams jau siūlo ir mokėjimo paslaugas. Tie, kurie sugebės pasiūlyti paprastai įdiegiamą sprendimą smulkesniems pardavėjams, laimės daug.

Būtent apie tokio sprendimo ateitį kalbėjo fintech pasaulyje gerai žinomas profesionalas, įmonės „Railsr“ vadovas Nigelis Verdonas. Jis buvo tas žmogus, kuris šiemet pareiškė, kad fintech mirė. Žinoma, senas vilkas turėjo mintyje tradicinius fintech sprendimus, tad nuogąstauti tikrai neverta – rinka į vartotojų lūkesčius reaguoja tikrai operatyviai. Labiausiai tikėtina, kad išsipildys prieš kelerius metus ekspertų išsakyta pranašystė, jog visos bendrovės ateityje taps iš dalies fintechinėmis.

Kita karšta sritis – finansinė įtrauktis, kuria siekiama paslaugas padaryti prieinamas ir suprantamas visiems vartotojams. Įdomu tai, kad čia turime kurti produktus ne tik žmonėms, kurie iki šiol turbūt buvo skaitmeninės visuomenės pakraščiuose, bet ir jaunimui.

Būti tvariems, kurti tvariems

Smagu matyti, kad Lietuvoje didelė dalis fintech bendrovių stengiasi dirbti tvariai, tačiau kol kas sukurta nedaug produktų, kurie padėtų kitoms įmonėms analizuoti ir įvertinti jų tvarumą. Tokiems startuoliams Lietuvoje itin padeda „Swedbank“ inicijuotas „Rockit Impact“ akceleratorius.

Štai visai neseniai estų startuolis „CompAct“, kuriantis interaktyvią tvarumo edukacijos platformą, su „Swedbank“ darbuotojais testavo virtualaus pašnekovo (angl. chatbot) veikimą – jis kvietė kalbėti įvairiomis tvarumo temomis, pateikdavo įdomių faktų ir užduočių.

Tvarumas yra ne tik organiškas įmonių poreikis ar tiesiog mada. Egzistuoja ir labai praktiška priežastis vystyti su tvarumu susijusius sprendimus: reguliavimai, kuriuos taiko Europos Sąjunga, tampa vis griežtesni.

Nepamirškime, kad po kelerių metų visos biržose listinguojamos bendrovės privalės pateikti tvarumo ataskaitas. O didelėse įmonėse – daug su tvarumu susijusių duomenų, todėl pagalba joms išties reikalinga. Tą siūlančios fintech bendrovės šiuo metu yra po padidinamuoju investuotojų stiklu ir paprastai greičiau randa produktų vystymui reikalingą kapitalą.

Tad jeigu išgirsite kalbas apie fintech mirtį, būkite tikri – mintyje turima sektoriaus transformacija, siekiant išnaudoti nuolatinių pokyčių metu atsirandančias progas.

Verslosavaite.lt

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.