Lietuvoje dar visai neseniai gyvavo paprasta taisyklė: valgomojo stalas – visam gyvenimui. Tai buvo masyvus, sunkus ir dažnai paveldimas baldas, kurį tėvai perduodavo vaikams, o šie – toliau į anūkus. Stalas buvo vertybė, o ne interjero detalė.

Tačiau 2020–2030 m. laikotarpiu ši logika dramatiškai pasikeitė. Šiandien lietuviai baldus, ypač stalus, keičia gerokai dažniau nei bet kuri ankstesnė karta. Tai nebėra pasirinkimas „kartai į priekį“, o kur kas dinamiškesnis, stiliaus, gyvenimo būdo ir net technologinių pokyčių atspindys.

Kaip pasaulio dizaino transformacijos keičia lietuvių požiūrį į stalus?

Įdomu tai, kad Lietuva šiame virsme – ne išimtis. Baldų vartojimas pasikeitė globaliai. Skandinavai jau prieš kelis dešimtmečius atsisakė „visam gyvenimui“ mentaliteto, rinkdamiesi universalius, lengvus, funkcionalius baldus, kurie tarnauja tol, kol keičiasi šeimos poreikiai, o ne tol, kol nusidėvi.

Amerikos interjero žurnaluose vis dažniau kartojama frazė: „Your table fits your lifestyle, not your lifespan.“ Ši logika tapo nauju standartu ir Lietuvoje.

Įtaką daro ir garsenybės, pavyzdžiui, Victoria Beckham per interviu yra minėjusi, kad jų šeima turi net tris valgomojo zonas: vieną kasdienai, vieną svečiams, o trečią – šventėms. Tai rodo, kad stalas šiandien yra lankstus interjero elementas, o ne vienas „centrinis šeimos simbolis“, kaip buvo anksčiau.

Lietuvių įpročiai keičiasi kartu su būsto planavimu

Dar viena priežastis, kodėl valgomojo stalai keičiami dažniau, yra būstų architektūra. Prieš 20 metų virtuvė ir svetainė būdavo atskiros erdvės, todėl stalas „turėjo“ būti didelis, masyvus, iš natūralaus medžio.

Šiandien butų architektūra orientuota į atviras erdves, kuriose stalas tampa ne tik valgymo vieta, bet ir:

●        darbo zona,

●        vaikų mokymosi stalu,

●        svečių susitikimų vieta,

●        interjero akcentu.

Dėl to lietuviai ieško nebe „išgyvensiantis 40 metų“, o prisitaikantis baldų – tokių, kurie keičiasi kartu su gyvenimo ritmu. Tai natūraliai padidino stalų keitimo dažnį.

Toks funkcionalus ir estetiškai pritaikomas požiūris matomas ir baldų salonuose. Norint universalumo bei kokybės – dalį modernių, transformuojamų stalų galima rasti interjero salone „Taumona“.

Senųjų stalų kokybę lėmė jų funkcija

Šiuolaikiniai stalai dažnai kuriami pagal kitą logiką: jie turi būti lengvi, mobilūs, pritaikomi prie skirtingų dizainų ir lengvai keičiami. Tai, ką žmonės vadina „nekokybiškumu“, iš esmės yra vartotojo poreikio pokytis.

Pasaulinės dizaino parodos, tokios kaip Salone del Mobile Milano, jau trejus metus iš eilės akcentuoja tą pačią tendenciją: baldų ilgaamžiškumas šiandien suprantamas kaip atkuriamumas, o ne „laikyk 40 metų“. Jei stalą galima atnaujinti, perdažyti, pakeisti kojas – tai jau laikoma ilgaamžiškumu.

Psichologinis veiksnys – žmonės nebenori būti pririšti prie vieno stiliaus

Vyresnės kartos dažniausiai rinkdavosi stalus „iš pareigos“ – solidžius, masyvius, reprezentatyvius. Tai buvo statuso ir stabilumo ženklas. Jaunesnė karta renkasi kitaip: jai svarbu lengvumas, estetinė laisvė ir vizualinis kvėpavimas.

Tyrimai rodo, kad interjero atnaujinimas: dizaino pertvarkymas, erdvės reorganizacija ar estetinis pakeitimas namuose – gali pagerinti psichologinę savijautą, sumažinti stresą ir padidinti komforto pojūtį, ypač jei aplinka sukurta pagal ergonominius ir biophilic principus. Tai viena priežasčių, kodėl stalas nebėra amžinas objektas, jis tapo emocinio komforto dalimi.

Netikėti pavyzdžiai iš istorijos ir garsenybių gyvenimo

Kad stalas turi simbolinę galią – žinojo ir senovės civilizacijos. Romėnai turėjo ritualą „mensae secundae“, kai po valgio buvo keičiami stalai, simbolizuojantys naują etapą. Tai buvo savotiškas dizaino ritualas, kuris primena šiandieninį nusiteikimą keisti aplinką augant ir keičiantis gyvenimo ritmui.

Net garsenybės stalus keičia taip dažnai, kad tai tampa tendencija.:

●        Kardashian šeima per savo šou yra pakeitusi valgomojo stalą net tris kartus per metus (pagal sezono dizainą).

●        Elon Musk savo biure yra pareiškęs, kad net mėgsta keisti stalus, nes „tai priverčia kitą dieną galvoti kitaip“.

●        Audrey Hepburn garsėjo tuo, kad nuolat perkeldavo stalą į kitą kambario dalį. Jai tai padėdavo jaustis kūrybiškesnei.

Visa tai rodo: stalas tapo nebe daiktas, o gyvenimo būdo indikatorius.

Tai ar vis dar galioja taisyklė „stalas visam gyvenimui“?

Atsakymas paprastas: NE ir tai visiškai normalu.

Šiuolaikinis stalas turi būti:

●        funkcionalus,

●        pritaikomas,

●        estetiškas,

●        mobilus,

●        tinkantis namų ritmui,

●        keičiantis formą ar dydį pagal poreikį.

O ne „amžinas“. Amžinas šiandien yra tik vienas dalykas – žmonių noras turėti namus, kuriuose gera gyventi.