Ką daryti, jog nebūtų nemalonu vadovo paprašyti didesnio atlygio, kaip tam tinkamai pasiruošti ir kada apskritai geriausia kalbėtis apie atlyginimo peržiūrą?

Žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, įmonės dažniausiai savo darbuotojų atlyginimus peržiūri, kai jau yra aiškūs finansiniai praėjusių metų rezultatai, pastebi globalios personalų sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio klientų partneris Denis Tarasenkov.

„Metiniai pokalbiai – puikus laikas peržvelgti darbuotojo augimą, praėjusių metų rezultatus ir kartu pasikalbėti apie atlygio kėlimą, jei rezultatai džiugina abi puses. Iš praktikos matome, jog dažniausiai metiniai pokalbiai su darbuotojais vyksta sausio-vasario mėnesiais. Tiesa, vienos taisyklės nėra – kasmetinės diskusijos apie atlygį ir darbuotojų rezultatų peržiūra gali nusikelti ir į pavasarį, priklausomai nuo to, kada organizacijos skaičiuoja savo finansinius metus. Dėl šių priežasčių, kai kurie pakeltą atlyginimą gauna jau sausio mėnesį, o kai kuriems tenka laukti ir ilgiau (kovo ar balandžio), jei įmonė skaičiuoti rezultatus pradeda tik po naujųjų metų“, – apie metinių pokalbių ir pokalbių apie atlygius tendencijas pasakoja D. Tarasenkov.

Anot jo, tarp Lietuvos įmonės įprastai per metinius pokalbius darbuotojams, priklausomai nuo jų rezultatų, pasiūlo 5–10 proc. atlygio kėlimą.

Statistiniai duomenys rodo, jog ateinančiais metais atlyginimo audimo tempas ir toliau išliks teigiamas, nors ir lėtesnis. Lietuvos bankas prognozuoja, kad darbo užmokestis kitais metais kils mažiau nei šįmet, 8,5 %. „Swedbank" ekonomistų vertinimu, nors infliacija paspartės, atlyginimų augimas taip pat augs 8,2 % ir bus maždaug trigubai spartesnis už kainų augimą. O „Figure Baltic Advisory“ duomenimis, paremtais organizacijų nuomonėmis ir planais, 2025 m. prognozuojamas 6,4 % vidutinio bazinio atlygio augimas.

Kada dar kalbėtis apie atlygio kėlimą?

Metiniai pokalbiai neturėtų būti vienintelis laikas, kada liečiamas atlygio klausimas, įsitikinęs ekspertas. Tiesa, pokalbis neturėtų nukristi iš giedro dangaus. Tam turi būti priežastis, dažniausiai koks nors įvykis, kuris tampa savotišku postūmiu, komentuoja D. Tarasenkov:

„Dažniausiai darbuotojai pribręsta patys inicijuoti diskusiją keliais atvejais. Vienas tokių, kai darbuotojas gauna geresnį finansinį pasiūlymą iš kitos organizacijos, bet dabartinės įmonės palikti nenori. Taip pat, kai keletą metų ar ilgiau darbuotojo atlyginimas nekinta. Postūmiu pokalbiui tampa ir išorės veiksniai, tokie kaip minimalios mėnesio algos (MMA) kilimas arba atskirties tarp skirtingo lygio pozicijų sumažėjimas, pavyzdžiui, vadovas gauna tik 50 Eur daugiau nei vyresnysis specialistas. Didesnio atlygio neretai prašoma ir pasikeitus darbuotojo šeiminei padėčiai (laukiamas šeimos pagausėjimas), finansiniams įsipareigojimams (planuojama įsigyti nekilnojamąjį turtą) ar pasikeičia užimamos pareigos, atsiranda papildomų atsakomybių“.

Dar vienas iš būdų sulaukti atlyginimo kėlimo – bandomojo laikotarpio pabaiga, pastebi D. Tarasenkov. Pasako jo, tokia praktika šiuo metu nėra nei standartinė, nei pasenusi taisyklė – viskas priklauso nuo įmonės:

„Pastebime, kad korporacijos rečiau peržiūri atlyginimą po bandomojo laikotarpio. Įdomu tai, kad visgi didžioji dalis naujų darbuotojų tikisi atlyginimo didėjimo, dėl to įsidarbinant sutinka dirbti už šiek tiek mažesnį atlygį. O po bandomojo laikotarpio darbuotojas nustebina darbdavį prašydamas pakelti algą, mat šis lūkestis nebuvo išsakytas pirminių pokalbių metu“.

Ką daryti, kad būtų drąsiau?

Darbuotojams patiems prašyti atlyginimo kėlimo vis dar atrodo gėda – nesvarbu, ar kalbame apie metinius pokalbius, ar kitu metu. Jie verčiau nori būti pastebėti ir įvertinti, todėl čia tikimasi darbdavio iniciatyvos, sako D. Tarasenkov.

„Nedrąsu pačiam belstis į vadovo duris ir prašytis būti pastebėtam bei atitinkamai įvertintam. Pastebime, kad darbuotojai patys kelti atlygio didinimo klausimus ryžtasi tik išskirtiniais atvejais, po ilgų svarstymų ir dvejonių“, – aiškina ekspertas.

Tam, kad inicijuoti pokalbį būtų drąsiau, jis ragina jam tinkamai pasiruošti:

„Visų pirma, vertėtų pasidaryti analizę – peržiūrėti darbo skelbimus ir pagal esančią rinkos situaciją išsigryninti, kokio dydžio atlyginimas galėtų būti svarus. Taip pat svarbu pasidomėti, koks tą dieną yra MMA, koks vidutinis darbo užmokestis ir šalies ekonominė situacija (pavyzdžiui, infliacija). Žinant išorės veiksnius, galinčius daryti įtaką atlyginimui, reikėtų pereiti prie savo rezultatų savianalizės. Įsivertinkite, kokios jūsų atsakomybės, kaip jos kito einant laikui, kokių rezultatų pasiekiate ir kaip prisidedate prie bendros verslo sėkmės. Einant prašyti didesnio užmokesčio, reikia ir kažką pasiūlyti mainais. Todėl būkite pasiruošę diskusijai apie tai, kaip galite prisiimti daugiau atsakomybių, išreikškite norą augti ir pateikite pavyzdžių. Turint svarius argumentus ir skaičius, kelti atlygio didinimo klausimą ir dėl jo derėtis tampa kur kas lengviau.“

Globalios personalų sprendimų bendrovės atstovas sako, jog darbuotojas taip pat privalo pasistengti suprasti ir darbdavio poziciją:

„Pastarasis yra priverstas galvoti ne tik apie darbuotojų gerovę ir jų motyvaciją, išlaikymą, bet ir verslą – kaip su minimaliais kaštais pasiekti geriausių rezultatų. Dėl to kartais vadovai gali patys ir neinicijuoti atlyginimo kėlimo, jeigu darbuotojas neprašo. Verta pabrėžti, kad prašyti atlyginimo kėlimo kartais ir nederėtų tokiais atvejais, jeigu jis neseniai buvo keltas, darbuotojas neturi pagrįstų argumentų kėlimo pagrindui arba prašoma neracionaliai didesnio atlygio.“