Ketvirtadienis, gegužės 26 d.

Naujienos

Ekonomistė: šiemet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc., o kitąmet įsibėgės iki 2,7 proc.

2022-05-06
Ekonomistė: šiemet Lietuvos ekonomika augs 1,3 proc., o kitąmet įsibėgės iki 2,7 proc.
Stiprią metų pradžią lėmė pernykštį pagreitį išlaikiusios ekonominės veiklos ir ryškus palyginamosios bazės efektas, tačiau aukštai iškeltą 2021 m. kartelę šiemet pranokti bus itin sunku, teigia INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

INVL ekspertė prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas gerokai sulėtės, tačiau išliks teigiamas ir sieks 1,3 proc., o kitąmet atsities iki 2,7 proc.

„Rusijos karas Ukrainoje kardinaliai pakeitė Lietuvos ir kertinių eksporto rinkų trajektoriją. Žaliavų kainų šokas, dėl karo prarasti medžiagų ir komponentų importo kanalai, atskiras verslo sritis išjungusi tiesioginė sankcijų įtaka ir prarastos rinkos nurėš reikšmingą šiems metams planuoto BVP augimo dalį. Neapibrėžtumas ir išaugusios rizikos regione slopins vietos ir užsienio investicijas. Vis dėlto, galime pasidžiaugti, kad Lietuva šiuos išbandymus pasitinka pasirengusi geriausiai per visą Nepriklausomybės istoriją“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė akcentavo, kad išmokome anksčiau patirtų krizių pamokas. Diversifikuotos rinkos, apgalvotos ir savalaikės investicijos į energetinį saugumą šiandien leidžia Lietuvai demonstruoti lyderystę, o solidžios įmonių ir gyventojų finansinės atsargos padeda ne tik lengviau įveikti akistatą su įsisiautėjusia infliacija, bet ir stebinti paramos Ukrainai mastais.

„Lietuvoje, priešingai nei daugelyje brandžių Vakarų Europos valstybių, aukštą infliaciją iš dalies kompensuoja spartus pajamų augimas, tad nuostoliai perkamajai galiai nebus ženklūs“, – teigė INVL vyriausioji ekonomistė, pabrėždama, kad pastaruoju metu atlyginimai sparčiau kilo žemiausias pajamas uždirbantiems. Be to, Vyriausybės pristatytos antiinfliacinės priemonės amortizuos kainų šoką ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad, nepaisant nepalankių makroekonominių aplinkybių, atlyginimų augimas šiemet išliks spartus ir sieks 10 proc. Vis dėlto, kitąmet, įmonėms laižantis šios krizės žaizdas, o valstybės finansams grįžtant prie atitikties fiskalinės drausmės taisyklėms, jis bus perpus vangesnis (5 proc.).

Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet vidutiniškai padidės iki 8 proc. Jį kilstels atvykstančių pabėgėlių iš Ukrainos srautas, sankcionuotų ar netiesiogiai nukentėjusių įmonių darbuotojų atleidimai. Tačiau, darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra struktūrinė ir susidariusį darbo jėgos pasiūlos perviršį ekonomika netruks įdarbinti. Jau 2023 m. nedarbo lygis turėtų siekti 7 proc. – tiek, kiek stebėjome pernai.

Kalbėdama apie aukščiausią per ketvirtį amžiaus metinės infliacijos lygį I. Genytė-Pikčienė ramina, kad tai trumpalaikis importuotas šokas, o kitąmet, visai tikėtina, sulauksime ir defliacijos epizodų.

„Toks žaliavų kainų lygis nėra tvarus. Jis vis labiau smaugs globalios ekonomikos apsukas tiek per gamybos, tiek per vartojimo kanalus. Atsigavimo perspektyvas Europoje temdo karo kaimynystės sąlygotas neapibrėžtumas, paaštrėjusios ekonominės, geopolitinės ir saugumo rizikos. Visa tai vėsina ekonomikos dalyvių lūkesčius, optimizmą keičia nerimas“, – sako INVL ekonomistė.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, šie pokyčiai ryškūs ir Lietuvoje. Jei pernai eilė veiksnių jau vertė nerimauti dėl Lietuvos ekonomikos perkaitimo, tai kaimynystėje prasidėjęs karas šias perkaitimo rizikas išsklaidė.

Neapibrėžtumas ir sparčiai brangstančios pirmos būtinybės prekės ir paslaugos verčia gyventojus keisti savo elgseną, perdėlioti vartojimo prioritetus, atsisakyti ne pirmos svarbos, laisvalaikio ar prabangos prekių ir paslaugų. Mažmeninės prekybos apyvartų apimtys palyginamosiomis kainomis pirmaisiais šių metų mėnesiais stabilizavosi, o ilgainiui, tikėtina, netgi susitrauks.

INVL ekonomistė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 12,5 proc., tačiau 2023 m. vartotojų kainos per metus vidutiniškai kils tik 0,5 proc.

Tokios stagfliacinės tendencijos euro zonoje komplikuoja Europos centrinio banko užduotį užtikrinti kainų stabilumą. Dėl rekordinės infliacijos centriniai bankai daugelyje valstybių jau suskubo kelti palūkanų normas. Tai kaitina rinkos dalyvių lūkesčius, kad ir Europos centrinis bankas netrukus prie jų prisijungs.

„Ši kovos su infliacija priemonė euro zonoje būtų netaikli. Juk infliaciją regione lemia ne vidiniai, o importuoti veiksniai. Euro zonos ekonomikoje perkaitimo simptomų beveik nėra, o atsigavimo pagreitis ir taip stipriai prislopęs. Tad palūkanų normų kilstelėjimas šiemet suveiktų kaip rankinio stabdžio truktelėjimas, bandant įveikti ir taip duobėtą atkarpą“, – teigia INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Verslosavaite.lt

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.