Naujienos

Estijos alkoholinių gėrimų rinka – atsigauna, Lietuvos – mažėja

2019-09-24
Estijos alkoholinių gėrimų rinka – atsigauna, Lietuvos – mažėja
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, rugpjūčio mėnesį stipriųjų gėrimų realizacija iš akcizinių sandėlių buvo 25 proc. mažesnė nei praėjusiais metais tokiu pačiu laikotarpiu. Liepos mėnesį kritimas siekė 26 proc., o birželį – 42 proc.

Legalaus verslo aljanso (LVA) skaičiavimais, iš viso Lietuvoje nuo šių metų kovo 1-osios buvo realizuota 6,33 mln. litrų mažiau stipriųjų gėrimų.

LVA vadovas Romas Apulskis teigia, jog stipriųjų gėrimų realizacija toliau turi mažėjimo tendenciją nuo šių metų kovo mėnesio, kai buvo 10 proc. padidintas akcizas tik stipriesiems gėrimams.

Lietuvoje – per rugpjūtį realizuota 0,66 mln. litrų mažiau stipriųjų gėrimų

„Per rugpjūčio mėnesį tendencija nesikeitė – parduoda 0,66 mln. litrų mažiau stipriųjų gėrimų negu praėjusiais metais. Šie skaičiai rodo, kad Lietuvos verslui sunku pilnu pajėgumu įsivažiuoti į senas roges ir pasiekti didesnius pardavimus“, – tikina R. Apulskis.

Tuo metu alaus pardavimai nuo metų pradžios turi tik 2 proc. kritimą. Pasak R. Apulskio, nors matomas sumažėjimas, tikėtina, jog alaus rinka yra stabili arba yra net auganti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog aludariai pardavinėja ir nealkoholinį alų, kurių pardavimai auga.

„VMI duomenimis, vyno realizacija – toliau auga (13 proc.). Lietuvoje vis labiau įsivyrauja vakarietiška alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra. Taigi tokie vyno pardavimai nestebina – žmonės jau apsiprato su didžiuliu vyno akcizo pakėlimu ir grįžta prie įprasto vartojimo“, – teigia LVA vadovas.

Estijoje – 59 proc. pardavimų augimas

„Estijoje nuo liepos 1-osios sumažinus 25 proc. akcizus visiems alkoholiniams gėrimams, pereinamuoju laikotarpiu (per birželio ir liepos mėnesius) buvo parduota 59 proc. daugiau litrų stipriųjų gėrimų negu lyginant su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu“, – sako R. Apulskis.

Pasak LVA vadovo, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog birželį estų mažmenininkai pardavinėjo iš seniau užpirktą alkoholį, taigi liepos mėnesį sandėliai buvo praktiškai tušti. Todėl liepą buvo užpirkta kur kas daugiau alkoholio nei įprastai.

„Estijos pavyzdys parodė, jog nuolatinis akcizų didinimas galiausiai lėmė milijoninius nuostolius. To galime sulaukti ir Lietuvoje, nes šešėlinė prekyba nelegaliu alkoholiu nuo 2015-ųjų turi didėjimo tendenciją. Taip pat šiam procesui didžiulę įtaką daro alkoholinių gėrimų atsivežimas iš Lenkijos ir Latvijos“, – teigia R. Apulskis.

VU mokslininkams objektyviai įvertinus įvairias aplinkybes dar šių metų rugpjūčio 1-ąją buvo pateikta formulė, pagal kurią rekomenduotina alaus tarifą sumažinti 11 proc., stipriųjų gėrimų –14 proc., o vyno – 51 proc.

Akcizų mažinimas rekomenduojamas atsižvelgiant į bendra-europinę akcizų politikos praktiką, siejant juos su pajamų, tenkančių vienam gyventojui lygiu, su kaimyninių šalių taikomais akcizais, atsižvelgiant į vietinės gamybos faktorių ir Lietuvoje paskutiniu metu akcentuojamas sveikatos ir alkoholizmo problemas.

Verslosavaite.lt

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.