Gilesnės žinios apie taupymą, investavimą, kreditą ir kitus finansinius produktus žmonėms suteikia galimybę lengviau valdyti savo pinigus, teisingai įvertinti pajamas, išlaidas ir rizikas, stabilizuoti įmonės ar asmens finansinę padėtį.

„Finansinio raštingumo didinimas svarbus ne tik dėl teigiamos įtakos asmeninei, bet ir visos šalies gerovei: tai leidžia žmonėms investuoti – taip siekiant užtikrinti geresnę asmeninę finansinę ateitį ir prisidėti prie bendro šalies ekonomikos augimo, nuo vakar – dar ir nacionalinio saugumo įsigyjant Gynybos obligacijas. Be to, gilesnis smulkiojo ir vidutinio verslo vadovų supratimas apie finansus didins tokių įmonių galimybes gauti finansavimą, įskaitant ir alternatyvų“, – sako finansų vicemininstrė Vaida Česnulevičiūtė – Markevičienė.

Į Finansinio raštingumo tarybą, kuri koordinuos ir kontroliuos plano įgyvendinimą, įeina 4 tikrieji nariai: Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos banko atstovai. Tarybai pirmininkauja Finansų ministerijos viceministras.

Taip pat asocijuotieji nariai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos bankų asociacijos, UAB ILTE, VMI, VŠĮ „Lietuvos Junior Achievement“, VGTU, VU ir VDU atstovai.

Šių metų kovą patvirtintas 2024–2028 metų visuomenės finansinio švietimo veiksmų planas, ypatingą dėmesį skiriant kelioms visuomenės grupėms: vaikams ir jaunimui, suaugusiesiems bei smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV).

Finansų ministerijos, vadovavusios plano rengimui bei įvairių institucijų, nevyriausybinių ir aukštojo mokslo organizacijų bendro darbo rezultatas – 13 prioritetų ir 56 konkretūs veiksmai, skirti šalies jaunimui, suaugusiesiems ir verslininkų žinioms apie finansus didinti. Kiekvienoje grupėje išskirti svarbiausi siektini rodikliai.

Bendras gebėjimas susigaudyti finansinių produktų ir paslaugų rinkoje, didina visuomenės verslumą ir atsparumą. Plano priemonėmis ketinama pasiekti, jog suaugusiųjų finansinio raštingumo lygmuo lyginant su 2021 m. padvigubėtų ir 2027 m. būtų 90 balų. Ne mažiau svarbu yra didinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Planas numato, kad atpažinusių finansinius sukčius suaugusiųjų gyventojų skaičius 2027 m. pasiektų 95 procentus.

Siekiant stiprinti smulkaus ir vidutinio verslo vadovų priimamų sprendimų kokybę, užtikrinant tolimesnę plėtrą ir pelningumą, ketinama apmokyti 400 tūkst. verslo savininkų ar vadovų. Didesnis vadovų supratimas apie finansus didina tokių įmonių galimybes gauti finansavimą, įskaitant ir alternatyvų. Duomenys rodo, jog 2023 m. tokia galimybe naudojosi 34 proc. SVV, siekiama, kad 2027 m. šis skaičius būtų 60 proc. Taip pat bus sukurti skaitmeniniai sprendimai, padedantys paprastai susiorientuoti valstybės teikiamose finansinėse priemonėse. Siekiant automatizuoti SVV įmonių buhalterinę apskaitą ir palengvinti mokesčių mokėjimą, planuojama didinti smulkiojo verslininko sąskaitos naudotojų skaičių iki 60 proc. 2028 m.

Vaikus ir jaunimą mokantiems pedagogams taip pat numatytos priemonės, tarp kurių – ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos, finansinio raštingumo ir verslumo ugdymas nuo priešmokyklinės iki 12 klasės, modernių švietimo priemonių ir virtualios realybės patirčių taikymas. Siekiama, kad švietimo įstaigų, dalyvavusių nevyriausybinių organizacijų verslumo kvalifikacijos tobulinimo programoje 2025 m. būtų 70 proc., o 2028 m. – 100 proc.