Kita vertus, apklausus investuojančius asmenis, paaiškėjo, jog populiariausi jų investicijų pasirinkimai sutampa su priemonėmis, apie kurias gyventojai sakosi turintys daugiausia žinių.

„Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nurodo, kad neturi pakankamų santaupų, trečdalis sako, kad nuo investicijų starto juos stabdo žinių trūkumas. Žmonės taip pat nerimauja, kad neturės laiko stebėti finansų rinkų įvykių. Kiti – įsitikinę, kad bus sudėtinga nuspręsti, kada pirkti ir kada parduoti. Iš to galima daryti išvadą, kad daugeliui žmonių investavimo pasaulis vis dar stereotipiškai atrodo gana tolimas ir sudėtingas. Nors iš tiesų, naudojantis šiuolaikiniais sprendimais, investuoti gali būti paprasta ir nereikalauja daug laiko, o pradėti kaupti finansinį turtą ir periodiškai investuoti galima ir mažomis sumomis“, – sako Kristina Ruseckienė, SEB banko Taupymo, investavimo ir pensijų paslaugų vadovė.

Laiko trūkumą, kaip priežastį, kodėl susilaiko nuo investicijų, nurodė 19 proc. respondentų, o 18 proc. tikino, kad jiems pernelyg sudėtinga nuspręsti, ką ir kada pirkti ar parduoti. K. Ruseckienė pastebi, kad šiuos atsakymus dažniau rinkosi jaunesnio amžiaus (18–27 metų) tyrimo dalyviai negu vyresni.

Apskritai, dominuojantis Z kartos atsakymas (61 proc.) buvo žinių stygius ir nežinojimas, nuo ko pradėti. Palyginti, Y kartos (28–43 metų) ir X kartos (44–59 metų) asmenys kaip svarbiausią iš priežasčių (50 proc. respondentų) nurodė santaupų trūkumą.

Atskleidė, ką išmano geriausiai, o ką – prasčiausiai

Tyrimo duomenimis, daugiausia investuojančių respondentų (22 proc.) turi investicinį gyvybės draudimą. Antras pasirinkimas pagal populiarumą (20 proc.) yra trečios pakopos pensijų fondai. Dažniausių pasirinkimų trejetą užbaigia investicijos į nekilnojamąjį turtą (neįskaitant gyvenamojo būsto), kurias yra atlikę 17 proc. investuojančių respondentų.

K. Ruseckienė pastebi, kad dėstydami nuomonę apie tai, kurias investavimo priemones išmano ir supranta geriausiai, daugiausia (32 proc.) žmonių teigė, kad nekilnojamąjį turtą. Kad daugiausia žinių turi apie investicinį gyvybės draudimą, nurodė 25 proc. gyventojų, apie trečios pakopos pensijų fondus – 22 proc., apie akcijas – 20 procentų.

Mažiausiai pažįstamų investavimo priemonių trejete atsidūrė meno kūriniai, dalinės akcijos ar daliniai ETF fondų vienetai ir obligacijos.

Pasirinkimus lemia žinių bagažas

K. Ruseckienė atkreipia dėmesį, kad investicinės priemonės, kurias gyventojai išmano geriausiai, sutampa su dažniausiais pasirinkimais. Pavyzdžiui, X kartos gyventojus galima vadinti NT (38 proc.) ir investicinio gyvybės draudimo (34 proc.) žinovais.

„Domėjimasis, asmeninė patirtis ir gausesnės žinios apie vieną ar kitą investicinę priemonę lemia žmonių pasirinkimus – tyrimas atskleidė, kad dažniau gyventojai investuoja į tas sritis, kurias supranta geriausiai. Žinios padeda įvertinti konkrečios investicijos rizikos lygį ir suderinti su asmenine tolerancija rizikai“, – apibendrina K. Ruseckienė.

Anot jos, įveikti įsivaizduojamą žinių trūkumą šiais laikais padeda ir šiuolaikiniai investavimo sprendimai, kurie, atsakius į tam tikrus klausimus apie investavimo tikslus, toleruotiną riziką, esamą finansinę situaciją, išanalizuoja gautą informaciją ir pasiūlo tinkamą sprendimą.

Šių metų gegužę SEB banko užsakymu apklausą atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 000 asmenų nuo 18 iki 59 metų.