Kriptovaliutos ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologija pastaruoju metu itin plačiai aptariamos viešojoje erdvėje. Nuo savo atsiradimo 2009 m. bitkoinas ir kitos kriptovaliutos nuolat stiprėjo ir pritraukė pasaulio dėmesį, tačiau kartu su populiarumu ėmė sklisti ir įvairūs mitai, įsišaknijo klaidingi įsitikinimai.

„Norint suprasti tikrąją bitkoino ir kitų kriptovaliutų prigimtį, visus mitus labai svarbu išsklaidyti. Natūralu, kad daugelis naujovių iš pradžių sulaukia skeptiško vertinimo – dažnai remiamasi ne faktais ar žiniomis, o išankstinėmis nuostatomis. Taip nutiko ir su kriptovaliutomis. Ši nauja turto klasė, įžengusi į konservatyvųjį finansų pasaulį, greitai apaugo storu mitų sluoksniu. Vis dėlto šiandien manančių, kad visa tai tik burbulas, beveik neliko. Blokų grandinės technologijos pažanga ir skaitmeninių valiutų integracija į tradicines finansų sistemas liudija, kad kriptovaliutos atėjo ilgam“, – sako Jonas Juengeris, Lietuvoje veikiančio didžiausios pasaulyje kriptovaliutų keityklos „Binance“ padalinio „Bifinity“ vadovas.

Vienas mitų, kuris, regis, jau visai subliuško – esą kriptovaliutos tėra laikinas reiškinys be ateities, o visa skaitmeninio turto rinka – tik trumpalaikė mada. Šiandien visų pagrindinių kriptovaliutų vertė stabiliai auga, daugėja jų pritaikymo galimybių, o investuotojų ratas sparčiai plečiasi.

J. Juengeris išskiria kelis nieko vertus mitus, kuriais vis dar yra apipintas kriptovaliutų pasaulis.

Kripotvaliutos – tik turtingiesiems ir technologijų entuziastams?

Populiaru kalbėti, kad investuojant į kriptovaliutas reikia didelių finansinių išteklių, o tai atbaido privačius smulkiuosius ar vidutinius investuotojus. Nenuostabu, mat vienas bitkoinas šiuo metu kainuoja per 100 tūkst. JAV dolerių, vienas eteris – apie 3,9 tūkst. JAV dolerio.

Tačiau bitkoinas ar kitos kriptovaliutos yra dalijamos, o investuotojai gali nusipirkti jų dalis lygiai taip pat, kaip ir didžiųjų pasaulio įmonių akcijų, todėl jis prieinamas skirtingą biudžetą turintiems investuotojams.

Be to, blokų grandinė ir kriptovaliutos dažnai suvokiamos kaip itin sudėtinga technologija, suprantama tik technologijų entuziastams. Vis dėlto kone kasdien atsiranda naujų lengvų naudoti produktų, kurie yra pritaikyti būtent pradedantiesiems, tad skaitmeninis turtas tampa prieinamas net ir didelės patirties investuojant neturintiems žmonėms.

Kriptovaliutos pernelyg nepastovios, o sąlygas diktuoja jų kūrėjai

Kriptovaliutų kainų nepastovumas gali kelti rūpestį, jei jį lygintume su tradicinėmis finansų rinkomis. Dėl šios priežasties kai kurie skaitmeninio turto nelaiko perspektyviu.

Tačiau šis nepastovumas palaipsniui mažėja, nes rinka bręsta ir auga institucinių investuotojų įsitraukimas. Be to, egzistuoja ir stabilios vertės kriptovaliutos, susietos su tradicinėmis valiutomis, pavyzdžiui, doleriu ar euru, kurios yra mažiau nepastovios ir tinka tiems, kurie siekia stabilumo naudodami blokų grandinės technologiją.

Tad iš esmės rinka panaši į tradicines akcijų rinkas – nori uždirbti daugiau, daugiau ir rizikuoji, nori ramybės – renkiesi ir nuosaikią grąžą.

Be to, J. Juengeris sako vis dar išgirstantis, neva bitkoiną ir kitas kriptovaliutas valdo vienas subjektas ar grupė, kurie manipuliuoja kainomis ar operacijomis.

„Kriptovaliutos veikia decentralizuotuose tinkluose naudojant blokų grandinės technologiją. Tai reiškia, kad užuot valdomas vieno subjekto, kaip, pavyzdžiui, bankai, tinklas remiasi dalyvių grupėmis, kurios patikrina ir patvirtina transakcijas. Nėra ir negali būti jokio vieno žmogaus ar įmonės, kuri visiškai kontroliuotų procesus blokų grandinėje“, – aiškina „Bifinity“ vadovas.

Kriptovaliutos yra bevertės

Kritikai teigia, kad kriptovaliutos neturi realios vertės, apčiuopiamo pagrindo ir tėra spekuliacinis turtas. Tačiau šiandien reali jų vertė jau nepaneigiama – kriptovaliutos veikia kaip decentralizuota ir sienų nepaisanti pinigų forma.

Dėl savo decentralizuotumo, saugumo ir skaidrumo bitkoinas tapo inovatyviu finansiniu įrankiu, kurio panaudojimas sparčiai plečiasi įvairiose pramonės šakose. Jis veikia ir kaip investicinis instrumentas, ir kaip mainų priemonė, ir galiausiai apsauga nuo infliacijos. Be to, kriptovaliutas į savo turto fondus įtraukia ne tik didžiausi pasaulio investicijų valdytojai, bet ir valstybės, pripažindamos jų potencialą.

Kriptovaliutų vertė tampa vis akivaizdesnė, nes vis daugiau investuotojų ir institucijų ima kaupti savo kapitalą skaitmeninio turto pavidalu.

Šiuo metu vykstantis globalus kriptovaliutų pripažinimas rodo, kad skaitmeninis turtas nėra trumpalaikė mada – jis generuoja realią vertę ir daro įtaką ekonomikai. Kriptovaliutų vertė kyla ne iš fizinio turto, o iš naudotojų pasitikėjimo, praktiško pritaikymo ir technologinio saugumo. Šios savybės leidžia kriptovaliutų tinklui tapti patikima ir vertinga sistema.

Kriptovaliutos yra anoniminės ir puikiai tinka nusikaltėliams

Deja, nemenkas sukčiavimo atvejų skaičius sukūrė pretekstą kriptovaliutas sieti su kriminaliniu pasauliu. Prie to nemenkai prisidėjo ir pirmieji „kriptomilijonieriai“.

Tačiau priešingai nei dažnai manoma, skaitmeninio turto sandoriai yra pseudonimiški, o ne visiškai anonimiški. Pavyzdžiui, dauguma bitkoino piniginės adresų neturi pavadinimų, tačiau visos operacijos yra įrašomos blokų grandinėje, kuri veikia kaip skaidrus, viešas registras. Dėl šio skaidrumo nusikaltėliams sunku veikti nepaliekant jokių pėdsakų.

„Juo labiau, kad teisėsaugos institucijos aktyviai naudoja blokų grandinės analizę, kad stebėtų neteisėtą veiklą. Tokiu būdu išaiškinta daugybė neteisėtų finansinių machinacijų atvejų. Dėl savo skaidrumo blokų grandinės technologija yra neveiksmingas įrankis nusikaltėliams, besitikintiems visiško anonimiškumo”, – pabrėžia J. Juengeris.

Beje, nesuprantantys blokų grandinės veikimo principo kriptovaliutų rinką dažnai vadina piramidine schema, tačiau iš tiesų šis skaitmeninis turtas savaime su piramidinio sukčiavimo schemomis neturi nieko bendro.

Piramidinė schema apima naujų investuotojų lėšų panaudojimą esamiems investuotojams sumokėti, kai pirminis investuotojas pasiima didžiąją dalį gautų lėšų. O štai kriptovaliutos – realiai panaudojama decentralizuota skaitmeninė valiuta. Nors apgaulių kriptovaliutų pasaulyje pasitaiko kaip ir visuose kituose finansų sektoriuose, lipdyti piramidinės schemos etiketę visai kriptovaliutų pramonei nėra teisinga.

Kriptovaliutos kenkia aplinkai

Mitas, kad kriptovaliutos iš prigimties kenkia aplinkai, kyla dėl daug energijos reikalaujančio kriptovaliutų kasybos proceso. Tačiau kriptovaliutoms kasti suvartojamos energijos kiekio lyginimas su tradicinėmis finansinėmis sistemomis ar buitine technika dažnai yra iškreiptas.

Blokų grandinės tinklai vartoja mažiau energijos nei dauguma tradicinių finansinių sistemų. Be to, auga ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas kasybai.

„Galaxy Digital“ 2021 m. tyrimo ataskaitoje atskleista, kad 100 pirmaujančių pasaulio bankų duomenų centrai suvartoja daugiau nei dvigubai daugiau energijos už visą bitkoino tinklą.