Kompiuterių istorija prasideda daugiau nei prieš pusę amžiaus. Kompiuteriai, kadaise buvę dideli kaip kambarys, dabar telpa ant mūsų kelių ar rašomųjų stalų. Ši kelionė nuo pirmojo pasaulyje kompiuterio iki elegantiškų prietaisų, kuriais naudojamės šiandien, susijusi ne tik su technologinėmis naujovėmis, bet ir su tuo, kad iš esmės pasikeitė mūsų gyvenimo, darbo ir bendravimo su kitais būdas.

Pirmasis pasaulyje kompiuteris

Pirmasis kompiuteris, vadinamas ENIAC (Electronic Numerical Integrator and Computer), buvo sukurtas 1940-aisiais. ENIAC, kurį Pensilvanijos universitete sukūrė Džonas Mauchlis ir J. Presperas Eckertas, oficialiai baigtas kurti 1945 m. Kitaip nei šiuolaikiniai kompiuteriai, ENIAC buvo milžiniškas - svėrė apie 27 tonas ir užėmė 167 kvadratinius metrus, t. y. maždaug tiek, kiek mažas namas! Pirmiausia jis buvo skirtas Jungtinių Valstijų kariuomenės artilerijos šaudymo lentelėms skaičiuoti Antrojo pasaulinio karo metais.

Kaip veikė ENIAC?

ENIAC labai skyrėsi nuo dabartinių kompiuterių tiek konstrukcija, tiek veikimu. Jame buvo naudojami tūkstančiai vakuuminių lempų, kurios valdė elektrinius signalus skaičiavimams atlikti. Kiekvienam naujam uždaviniui spręsti mašiną reikėjo rankiniu būdu perkonfigūruoti laidais ir jungikliais, o tai galėjo užtrukti kelias dienas!

Evoliucija nuo ENIAC iki šiuolaikinių kompiuterių

Po ENIAC kompiuteriai palaipsniui ėmė mažėti, o jų galimybės didėti. Šeštajame dešimtmetyje pradėjus naudoti tranzistorius, o septintajame dešimtmetyje - integrinius grandynus, padaryta didelė pažanga. Dėl šių technologijų kompiuteriai tapo mažesni, greitesni, patikimesni ir taupiau naudojantys energiją.

Asmeninių kompiuterių pristatymas

Tikrasis lūžis įvyko septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje, kai buvo pradėti naudoti asmeniniai kompiuteriai. Tokios bendrovės kaip Apple, IBM ir Microsoft pradėjo kurti kompiuterius, kurie buvo pakankamai prieinami ir patogūs naudoti namuose ir biure. Šiame amžiuje atsirado stalinis kompiuteris, kuris iš esmės pakeitė kasdienį žmonių bendravimą su technologijomis.

Šiuolaikiniai nešiojamieji ir asmeniniai kompiuteriai

Šiuolaikiniai kompiuteriai yra keliais metais pranašesni už savo pirmtakus. Dabar nešiojamieji ir asmeniniai kompiuteriai yra įvairių formų ir dydžių, pritaikyti skirtingiems poreikiams ir biudžetams. Jie neatsiejami nuo beveik visų šiuolaikinio gyvenimo aspektų - nuo švietimo ir pramogų iki verslo ir bendravimo.

Nešiojamieji kompiuteriai

●       Mobilumas: šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai yra neįtikėtinai mobilūs, todėl vartotojai gali dirbti iš bet kurios vietos. Paprastai jie sveria nuo 1 iki 3 kilogramų.

●       Našumas: nešiojamieji kompiuteriai, nepaisant jų mažo dydžio, yra pakankamai galingi, kad galėtų dirbti su įvairiomis programomis, įskaitant vaizdo įrašų redagavimą ir žaidimus.

Staliniai kompiuteriai

●       Galia ir atnaujinimo galimybės: staliniai kompiuteriai paprastai yra galingesni už nešiojamuosius kompiuterius ir gali būti lengvai atnaujinami siekiant padidinti jų našumą.

●       Ekonomiškumas: dažnai jie suteikia daugiau galios už vieną išleistą eurą, todėl juos verta rinktis žaidimams ir profesionalioms darbo vietoms.

Kompiuteriai nuolat evoliucionuoja

Kompiuteriai nuėjo ilgą kelią - nuo kambario dydžio ENIAC iki kompaktiškų dabartinių įrenginių. Jie ir toliau tobulėja, tampa greitesni, mažesni ir efektyvesni. Žvelgiant į ateitį, kompiuterių galimybės yra beveik neribotos ir žada dar įdomesnę pažangą.