Per pastaruosius penkerius metus metalų laužo kainos patyrė nemažai svyravimų, o tai atspindi globalius ekonominius ir geopolitinius pokyčius. Tai ne tik ekonomikos atsigavimo ar krizių pasekmės – kainoms įtaką daro labai platus veiksnių spektras: nuo Londono metalų biržos rodiklių iki automobilių pramonės ar atsinaujinančios energetikos plėtros.

Lietuvoje, kur stinga vietinių žaliavų išteklių, metalų laužo kainos stipriai priklauso nuo tarptautinių rinkų dinamikos, todėl vietiniai supirkimo punktai nuolat perrašo kainynus atsižvelgdami į pasaulinės paklausos, gamybos ir logistikos pokyčius.

2020 m. – pandemijos smūgis ir kainų kritimas

COVID-19 pandemijos pradžia atnešė staigų gamybos sulėtėjimą visame pasaulyje. Pramonės paklausa smuko, todėl krito ir metalo lažo kainos, ypač juodųjų metalų. Spalvotieji metalai, tokie kaip varis ar aliuminis, taip pat atpigo, tačiau jų kainos atsistatė greičiau dėl to, kad šie metalai buvo naudojami elektronikos ir medicinos prietaisų gamyboje, kuri pandemijos metu net išaugo.

Sumažėjusi statybų apimtis, automobilių gamybos stabtelėjimas ir apribojimai logistikos grandinėse – lėmė staigų rinkos atvėsimą. Tai buvo laikotarpis, kai metalo laužo rinkoje vyravo neapibrėžtumas, o kai kurie supirkimo punktai laikinai net sustabdė veiklą dėl nepalankių kainų.

2021–2022 m. – atsigavimas ir istoriniai kainų šuoliai

Ekonomikai pradėjus atsigauti – metalo paklausa vėl ūmiai augti. Pramonės sektoriai, ypač elektromobilių gamyba, žaliosios energetikos sprendimai ir infrastruktūros plėtra, skatino aktyvų spalvotųjų metalų vartojimą. Vario ir aliuminio kainos kilo itin sparčiai, kai kuriais atvejais pasiekdamos rekordines aukštumas. Juodųjų metalų kainos taip pat stipriai augo, ypač šalyse, kurios investavo į statybas ir atsinaujinančius sprendimus.

Tai buvo laikotarpis, kai net ir nedidelės metalo atliekos galėjo generuoti pastebimas pajamas. Daugelis verslų pradėjo aktyviau rinkti ir pardavinėti metalo lažą, o didžiosios supirkimo įmonės plėtė savo veiklą, ieškojo naujų tiekimo šaltinių.

2022–2023 m. – geopolitinė įtampa ir kainų nepastovumas

Rusijos karas Ukrainoje sukėlė rimtus tiekimo sutrikimus visoje Europoje. Sankcijos, energetikos kainų šuoliai, ribota žaliavų pasiūla bei transportavimo sunkumai prisidėjo prie metalo kainų svyravimų. Daugelyje Europos šalių brango elektros energija, o tai tiesiogiai paveikė metalo gamybos savikainą ir galutines supirkimo kainas.

Kai kuriose rinkose, ypač Azijoje ir Pietų Amerikoje, metalo kainos demonstravo skirtingas tendencijas priklausomai nuo vietinės paklausos ir investicijų krypties. Visgi, bendrai žiūrint, tai buvo chaotiškas laikotarpis, kai investuotojai ir pramonės dalyviai sunkiai prognozavo ilgalaikes kainų kryptis.

2023–2024 m. – santykinė stabilizacija, bet aukštesnė kainų bazė

Po audringų dvejų metų – rinkos pradėjo rodyti stabilumo ženklus. Paklausa liko aukšta, ypač sektoriuose susijusiuose su energetine transformacija. Aliuminis buvo itin svarbus komponentas vėjo jėgainių, saulės panelių gamyboje ir lengvų konstrukcijų pramonėje. Vario paklausa stabiliai augo, daugiausia dėl jo panaudojimo elektromobilių gamyboje ir energetikos tinklų modernizacijoje.

Juodieji metalai brango lėčiau, tačiau kainos vis tiek liko aukštesnės nei 2019 m. lygiai. Tiek gyventojai, tiek verslas suprato, kad metalo atliekos turi realią piniginę vertę, o augantis antrinių žaliavų panaudojimas skatino ir ekologiškesnę verslo praktiką.

2025 m. birželis – saikingas augimas, ypač vario sektoriuje

Šiuo metu metalo lažą superkančių įmonių kainynuose fiksuojamas tolesnis augimas. Vario kaina per pastaruosius 12 mėnesių pakilo apie 10–15 %, o tai siejama su augančia paklausa elektromobilių ir energijos perdavimo sistemų gamyboje. Aliuminis išliko gana stabilus, tačiau kai kuriais atvejais taip pat pabrango apie 3–5 % (priklausomai nuo kokybės ir perdirbimo poreikių). Juodųjų metalų kainos kilo nuosaikiai – apie 5–10 %.

Metalo laužo kainos per pastaruosius metus išgyveno viską – nuo pandeminio nuosmukio iki geopolitinių šokimų ir „žaliosios“ paklausos augimo. Dabartinė tendencija – saikingas, bet nuoseklus kilimas, ypač vario segmente.

Tai rodo, kad metalo laužas tampa ne tik perdirbimo ištekliu, bet ir strategiškai svarbia žaliava šiuolaikinėje ekonomikoje, todėl ir gyventojams, ir verslui verta atkreipti dėmesį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis, nes dabar tai gali virsti realia investicija.