Z ir Alfa kartos mokiniai keičia mokymosi taisykles. Jie užaugo skaitmeninėje erdvėje, kur informacija pasiekiama akimirksniu, todėl tik tradicinių mokomųjų priemonių sprendimų jau nebepakanka. Šiandien mokymosi priemonės turi būti ne tik informatyvios, bet ir interaktyvios, vizualiai patrauklios, suteikiančios greitą grįžtamąją informaciją, atkreipia dėmesį pedagogai.

Tai patvirtina ir skaitmeninės mokymo(si) aplinkos „EDUKA klasė“ atliktos moksleivių apklausos rezultatai. Jie rodo, kad beveik pusė mokinių skaitmenines priemones laiko šiuolaikišku ir veiksmingu mokymosi būdu, o 44 proc. teigia, jog jos daro mokymąsi įdomesnį. Labiausiai jiems patinka skaitmenines priemones naudoti užsienio kalbų (36,8 proc.), istorijos (35,7 proc.) ir lietuvių kalbos (34,6 proc.) pamokose.

Jaunosios kartos mokymosi ypatumai: trumpai, vaizdžiai ir greitai

Pasak Jūratės Mikulevičiūtės, leidyklos „Šviesa“ skaitmeninės mokymo(si) aplinkos „EDUKA klasė“ turinio grupės vadovės, tai, kas aktualu šiuolaikiniam mokiniui, galima nusakyti šiais žodžiais: trumpai, vaizdžiai ir greitai.

„Jaunosios kartos mokiniai nori greito rezultato. Jie linkę rinktis santraukas, vizualizuotą informaciją, o ne ilgus tekstus. Todėl kurdami naujus vadovėlius, turime galvoti apie pateikiamos informacijos „dozavimą“ – ją skaidyti į mažesnes porcijas, gausiai vizualizuoti, suteikti kuo greitesnę grįžtamąją informaciją“, – teigia J. Mikulevičiūtė.

„Dauguma nori greitai paspausti ir gauti atsakymą, todėl labiausiai džiaugiasi, kai būna elektroninis patikrinimas. Rašyti ranka jiems sunkiau – tai reikalauja susikaupimo“, – pastebi Kauno „Erudito“ licėjaus chemijos mokytoja metodininkė Džiuginta Gaigalienė.

Utenos Adolfo Šapokos bei Utenos r. Užpalių gimnazijų fizikos mokytojas ekspertas Stasys Kirdeikis priduria, kad mokymo ir mokymosi įpročiai keičiasi iš esmės.

„Šiandien spausdintoms mokymo priemonėms būtinas skaitmeninis papildymas. Mokiniai nori matyti informaciją ekrane, kad galėtų ją pasididinti, geriau įžiūrėti ar iškart susirasti reikiamas detales. Vien tekstas jų dėmesio nebepritraukia – turinys turi būti vizualus: grafikai, schemos, piktogramos, interaktyvūs elementai“,  – kalba pedagogas.

Pildo skaitmeniniu turiniu

Skaitmeninės mokymo(si) aplinkos kūrėjų komanda, rengdama skaitmeninius objektus vadovėliams, vizualizuoja tai, ko dėl apimčių ribojimo negalima įdėti į spausdintus vadovėlius.

„Kiekvienai vadovėlio temai pateikiame papildomų iliustracijų: nuotraukų, schemų, žemėlapių, vaizdo įrašų. Mėgstamiausi mokinių objektai mokymosi metu yra temų prezentacijos ir vaizdžiai temą apibendrinantys infografikai“, – pasakoja J. Mikulevičiūtė.

Skaitmeninis turinys pritaikomas pagal dalyko specifiką. Matematikos vadovėliuose naudojama „Geogebra“, leidžianti vizualizuoti matematinius konceptus. Gamtos moksluose – daugiau vaizdo įrašų ir paveikslų, padedančių suprasti nematomus procesus ir objektus, o kalbos ir literatūros pamokose aktualūs garso įrašai.

„Prieš atsiskaitymą mokiniai peržiūri skaidres, santraukas, pavyzdžius. Tai jiems labai paranku, nes atkrenta tai, ko jie nenori daryti – daug skaityti ir rinktis informaciją“, – dalijasi D. Gaigalienė.

Mokytojų patirtis: patogumas ir iššūkiai

Skaitmeninis turinys palengvina ir mokytojų darbą.

„Skaitmeninėje mokymo(si) aplinkoje esantys „Greitojo pasitikrinimo“ užduočių rinkiniai sistemos ištaisomi automatiškai, todėl mokinys gali iš karto įsivertinti, kaip išmoko naują temą, o mokytojas mato rezultatus ir jų analizę akimirksniu“, – paaiškina J. Mikulevičiūtė.

S. Kirdeikis pabrėžia, kad fizikos pamokose skaitmeninės užduotys ne tik patogios, bet ir būtinos.

„Jei duodu mokinių namų darbams uždavinius popieriuje, patikrinti 60 uždavinių – pernelyg imlu laikui. Skaitmeninės užduotys leidžia iš karto matyti, kas padarė, kam sekėsi, kam ne. Galiu iškart analizuoti visos klasės rezultatus, ką mokiniai suprato, o ką reikia kartoti“, – dalijasi fizikos mokytojas.

Vis dėlto iššūkių netrūksta. Vienas jų – akademinio sąžiningumo užtikrinimas.

„Atliekant skaitmenines užduotis ekrane, moksleiviams atsiranda pagunda naudotis dirbtiniu intelektu. Mokytojo darbas – užtikrinti, kad mokinys naudotųsi tik savo galva“, – sako D. Gaigalienė.

Ateities perspektyvos: interaktyvūs vadovėliai ir prieinamumas visiems

„EDUKA klasė“ nuolat tobulinama, atsižvelgiant į mokytojų ir mokinių poreikius.

„Tai apima ne tik turinį, bet ir funkcionalumą. Siekiame, kad mūsų įdiegti įrankiai padėtų mokytojams: taupytų jų laiką, pavyzdžiui, taisant darbus, suteiktų duomenų, reikalingų sprendimams priimti. Vis dar aktuali išlieka ir galimybė turinį diferencijuoti bei individualizuoti. Tai reiškia, kad kiekvienos temos užduočių rinkinyje turi būti įvairius gebėjimus tikrinančių ir pasiekimų lygius atitinkančių užduočių“, – vardija J. Mikulevičiūtė.

S. Kirdeikis reziumuoja: „Mokymasis po truputį persikelia į ekranus – tai nauja mūsų mokyklų realybė. Atsiradus dirbtiniam intelektui, keičiasi ir visos mokymosi žaidimo taisyklės. Gyvename intensyvios švietimo transformacijos laikotarpiu.“

Pasak J. Mikulevičiūtės, dar vienas itin svarbus šių laikų prioritetas – interaktyvaus formato vadovėliai, pritaikyti mokiniams, turintiems regos negalią ar disleksiją bei kitų mokymosi sutrikimų.

„Norime sukurti naują kokybės standartą Lietuvoje, kad vadovėliai būtų prieinami visiems. Kuriame formatus, leidžiančius naudotis ekrano skaitytuvais, įgarsinti tekstą, pritaikyti turinį disleksiją turintiems mokiniams“, – teigia ji.

„EDUKA klasė“ Lietuvos moksleivių apklausą atliko lapkričio 11–28 d. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 360 mokinių.

Publicum