Šeštadienis, balandžio 20 d.

Naujienos

Kaip šiemet atrodys naujų automobilių rinka Lietuvoje?

2024-02-20
Kaip šiemet atrodys naujų automobilių rinka Lietuvoje?
Mažiau krito, bet mažiau ir kilo – taip būtų galima apibūdinti automobilių rinkos dinamiką Lietuvoje pastaraisiais metais. Kai visoje Europos Sąjungoje naujų lengvųjų automobilių pardavimo apyvarta pandemijos laikotarpiu krito kone trečdaliu (30 proc.), Lietuvos rinka patyrė nuosmukį penktadaliu (18 proc.).

Automobilių pramonė yra svarbi Europos ekonomikai. Tačiau Lietuvos nebuvo tarp šalių, kurios labiausiai stengėsi išjudinti sulėtėjusį šios pramonės variklį. Statistiškai tūkstančiui gyventojų Lietuvoje tenka apie 9 naujus automobilius, kai Estijoje šis santykinis rodiklis yra kone dvigubai didesnis (apie 16 automobilių). Europos Sąjungos vidurkis – maždaug 21 automobilis tūkstančiui gyventojų.

„Regitros“ duomenys rodo, kad vidutinis lengvojo automobilio amžius mūsų šalyje praėjusių metų pradžioje buvo 16,2 metų. Atsižvelgiant į tai, popandeminis parko atsinaujinimo tempas nenuteikia optimistiškai. Kita vertus, iš šios statistikos galima daryti išvadą, kad naujų automobilių rinka Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta ir gali ilgai augti kartu su gyventojų perkamąja galia.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, labiausiai naujų automobilių pardavimo mastas 2023 metų sausį–spalį didėjo Belgijoje (33 proc.), Portugalijoje (32 proc.), Kroatijoje (31 proc.). Nyderlanduose fiksuotas 25 proc. augimas, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje – 20 proc., Vokietijoje – 14 procentų. Lietuvos rinkos augimas, remiantis ACEA duomenimis, pernai buvo vienas mažiausių (6 proc., o eliminavus reeksportą šis skaičius siekia 3 proc.).

Visgi vangus automobilių pardavimų augimas Lietuvoje neturėtų gąsdinti. Pirmiausia, pandemijos įtaka Lietuvai buvo mažesnė (18 proc. sumenkęs augimas) nei Europoje (30 proc.). Be to, po pandemijos rinkos spyruoklė Lietuvoje iškart atšoko ir augo 14 proc., tuo tarpu Europoje tris metus laikėsi pardavimų štilis, o pagreitį įgavo tik 2023 metais.

Po patirtų iššūkių Europos rinka atsigauna

Europoje 2020–2022 metai naujų automobilių rinkai buvo sudėtingi. Iš pradžių – pandemija, uždarytos gamyklos, tiekimo grandinių trikdžiai, lustų trūkumas, vėliau – Rusijos karas Ukrainoje ir jo nulemtas neapibrėžtumas. Visa tai lėmė didelį (apie 30 proc.) pardavimo nuosmukį.

Pernai pardavimo apyvarta pastebimai padidėjo, ir rezultatų šuolis buvo vienas įspūdingiausių per pastarąjį dešimtmetį – Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje parduota vidutiniškai 17 proc. daugiau naujų automobilių negu 2022 metais. Žinoma, 2022 metais pardavimo bazė buvo nusiritusi į žemumas, dėl to palyginimas atrodo taip įspūdingai.

Žvelgiant plačiau, galima teigti, kad, nepaisant šuolio, bendra pardavimo apimtis 2023 metais vis dar gerokai (maždaug 20 proc.) atsiliko nuo prieš pandemiją buvusio lygio. Kita vertus, pernykštė statistika liudija virsmą – automobilių pramonę kamavusios problemos yra sėkmingai įveiktos. Pandemija baigėsi, tiekimas stabilizavosi, galiausiai sumažėjo nerimo dėl infliacijos ir palūkanų normų augimo.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos automobilių rinka sudaryta iš įvairių valstybių rinkų, kurios yra skirtingos, nes vyrauja skirtingi ekonominiai ciklai ir pardavimui įtaką daro veiksnių visuma, pavyzdžiui, rinkos dydis, skatinimo programos, vartotojų lūkesčiai ir kiti ekonominiai rodikliai. Bet yra ir bendrų tendencijų, pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose šalyse naujų automobilių pardavimui akivaizdžiai turi įtakos valstybės paramos priemonės, palengvinančios elektromobilių įsigijimą.

Europos gatvėse vis daugiau naujų elektromobilių

Elektra varomų transporto priemonių dalis pardavimo statistikoje toliau didėja. Pirmąja klimatui neutralia ekonomika užsibrėžusi tapti Europos Sąjunga ne tik kuria ir įgyvendina žaliųjų transformacijų mechanizmus, bet ir keičia vartotojų mąstymą, didina sąmoningumą.

Elektromobilių pardavimo mastas jau viršijo dyzelinių automobilių, o labiausiai pernai augo hibridinių transporto priemonių paklausa. Hibridinių automobilių ir grynųjų elektromobilių (BEV) pardavimas Europos Sąjungoje pernai pranoko benzinu ir dyzelinu varomų automobilių pardavimą. Tad duomenys rodo, kad vartotojai aiškiai palaiko transporto elektrifikaciją. Grynųjų elektromobilių pardavimo apyvarta pašoko net 55 procentais, ketvirtadalį visų parduotų automobilių Europos Sąjungoje sudarė hibridiniai automobiliai (25 proc.).

Benzinu varomos transporto priemonės vis dėlto neužleidžia lyderio pozicijų ir pernai sudarė 37 proc. viso pardavimo. Užtat dyzelinių transporto priemonių dalis sumenko iki 12 procentų. Pastarąją tendenciją lemia vis griežtėjantys nacionaliniai dyzelinių automobilių reikalavimai ir ribojimų planai, kai tokiems automobiliams tiesiog bus draudžiama įvažiuoti į tam tikras miestų zonas, pavyzdžiui, nuo 2025 metų Atėnuose, Madride ar Paryžiuje.

Verta prisiminti, kad nauji priimti Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja, kad naujų automobilių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos nuo 2030 metų turės būti 55 proc. mažesnės, palyginti su 2021 metais. Nulinės emisijos reikalavimas nuo 2035 metų bus taikomas visiems parduodamiems naujiems lengviesiems automobiliams. Todėl tikėtina, kad laikantis ambicingų žaliojo kurso tikslų, elektrifikacijos tempas ateityje tik spartės.

Lietuviai labiau linksta prie hibridinių automobilių

Europos Sąjungoje vykstantys pokyčiai atsispindi ir Lietuvoje. Remiantis ACEA duomenimis, naujų hibridinių ir vien elektra varomų automobilių pardavimas Lietuvoje sudarė beveik pusę (49 proc.) visų parduotų naujų lengvųjų automobilių. Benzinu varomi automobiliai sudarė 39 proc., dyzelinu – 12 proc. viso pardavimo.

Tai rodo, kad Lietuvos rinka kinta ta pačia kryptimi kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Tik pirkėjai Lietuvoje yra kur kas labiau linkę įsigyti hibridines transporto priemones negu kiti europiečiai, o grynieji elektromobiliai (BEV) pernai sudarė apie 15 proc. viso naujo elektrifikuoto transporto pardavimo masto (Europoje BEV dalis buvo apie 28 proc.). Šį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad Lietuvos gyventojai nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka pagal perkamąją galią, įkrovimo stotelių infrastruktūra mūsų šalyje dar nepakankamai išplėtota, o valstybės paramos ir investicijų mastas dar nepasiekė piko.

Rinka augs, bet stabdžiai bus nuspausti

Europos naujų automobilių rinkoje BEV pardavimai jau viršijo dyzelinių transporto priemonių pardavimus, tuo tarpu Lietuvoje elektromobiliai kol kas atsilieka. Nepaisant to, įvertinus reikšmingą BEV augimą ir besitęsiantį dyzelinių automobilių pardavimų mažėjimą, galime tikėtis, kad Lietuvoje BEV pardavimai pasivys dyzelinių transporto priemonių pardavimus per artimiausius trejus metus.

Pastaroji tendencija šiemet turėtų dar labiau sustiprėti, juolab kad elektromobilių gamintojai ėmė varžytis taikydami nuolaidas.

Apskritai bendra šių metų perspektyva nuteikia gana teigiamai, nes analitikai prognozuoja 4–5 proc. naujų automobilių rinkos augimą, jeigu išsipildys dabartinės makroekonomikos prognozės.

Apskritai galima teigti, kad automobilių pramonė įveikė daugybę iššūkių, bet spurtą Europos Sąjungos mastu riboja rūškanos ekonomikos perspektyvos. Pažymėtina, kad Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų normų turėjo neigiamą įtaką bendrajam vartojimui – padidėjusios skolinimosi išlaidos apribojo verslo ir gyventojų galimybes įsigyti naują automobilį.

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.