Nors būstas yra vienas svarbiausių finansinių įsipareigojimų tiek lietuviams, tiek amerikiečiams, skolinimosi sąlygos šiose šalyse skiriasi gana smarkiai. Skiriasi tiek paskolų trukmė, tiek palūkanų tipai, tiek vartotojų apsauga. Pažvelkime, kuo JAV ir Lietuvos būsto finansavimo modeliai iš tiesų skiriasi.

Paskolų trukmė ir palūkanų tipai

JAV būsto paskolos dažniausiai suteikiamos itin ilgam laikotarpiui – 25–30 metų, kartais net 40. Tokios paskolos vadinamos „fixed-rate mortgage“ – fiksuotų palūkanų paskolos, kai palūkanų norma nesikeičia visą paskolos laikotarpį. Tai suteikia stabilumo – mėnesinė įmoka išlieka ta pati, net jei rinkos palūkanos didėja.

Tuo tarpu Lietuvoje didžioji dalis būsto paskolų yra susietos su kintamomis palūkanomis, dažniausiai pagal EURIBOR rodiklį. Tai reiškia, kad palūkanos gali kisti kas 3, 6 ar 12 mėnesių, priklausomai nuo sutarties. Vidutinė būsto paskolos trukmė Lietuvoje – apie 20–25 metus, o vidutinė palūkanų norma 2025 m. pradžioje siekė apie 3,6–4 %.

Pradinio įnašo skirtumai

Amerikoje pradinio įnašo dydis priklauso nuo paskolos tipo. Jei pirkėjas naudojasi federalinėmis programomis (FHA, VA, USDA), įnašas gali siekti vos 3–5 %. Kai kurios programos net leidžia 0 % pradinį įnašą (pvz. veteranams).

Lietuvoje tokio lankstumo nėra – pagal Lietuvos banko taisykles, minimalus pradinio įnašo dydis yra 15 %, o jei pajamos mažesnės ar paskolos rizika didesnė – bankas gali reikalauti ir 20–30 %. Tai reiškia, kad norint įsigyti 150 000 eurų vertės būstą, reikia turėti bent 22 500 eurų savo lėšų.

Kreditingumo vertinimas

JAV kreditingumas vertinamas pagal FICO kredito balą (score), kuris svyruoja nuo 300 iki 850. Kuo aukštesnis balas, tuo mažesnės palūkanos. Tai apima visą finansinę istoriją: kredito korteles, paskolas, net atsiskaitymus už paslaugas.

Lietuvoje kreditingumo vertinimas nėra toks skaitmenizuotas – bankai tikrina pajamų stabilumą, darbo sutartis, įsiskolinimus ir pateikia individualų vertinimą. Tačiau nuo 2024 m. vis labiau plinta vadinamasis kredito balas, kurį kaupia kredito biurai.

Paskolų rūšys ir papildomas finansavimas

JAV būsto paskolų pasirinkimas labai platus:

●       FHA paskolos – valstybės remiamos paskolos pirmą kartą perkantiems;

●       VA paskolos – kariškiams;

●       Conventional loans – standartinės paskolos su rinkos palūkanomis;

●       Jumbo loans – brangiems būstams, viršijantiems federalines ribas.

Lietuvoje pasirinkimas mažesnis – veikia komerciniai bankai (pvz. Swedbank, SEB, Luminor), keli specializuoti finansuotojai (pvz. Inbank, Citadele, SME Finance) bei kredito unijos. Tačiau skirtumas tas, kad čia finansavimas labiau reglamentuotas – maksimalus įsiskolinimo lygis negali viršyti 40 % pajamų, o bankai privalo vertinti paskolos gavėjo atsparumą palūkanų šuoliui.

Lizingas ir kiti finansavimo būdai

Lietuvoje vis dar populiarus būsto lizingas – iš esmės tai ta pati paskola, tik su nuosavybės teise bankui iki kol paskola išmokama. Tuo tarpu JAV lizingo modelis taikomas dažniau transportui ar įrangai, bet ne būstui.

Abiejose šalyse egzistuoja vartojimo paskolos, leidžiančios finansuoti remontą ar įsirengimą. Tarp kitko, Lietuvoje tokias paskolas teikia ne tik tradiciniai bankai, bet ir alternatyvūs finansuotojai, pavyzdžiui, Inbank, kurie leidžia pasiskolinti mažesnes sumas trumpesniam laikotarpiui be sudėtingų procedūrų.

Vartotojų apsauga ir valstybės įsitraukimas

Amerikoje veikia Consumer Financial Protection Bureau (CFPB) – institucija, kuri prižiūri bankus, užtikrina skaidrumą ir apsaugo vartotojus nuo klaidinančių sąlygų. Lietuvoje šią funkciją atlieka Lietuvos bankas, kuris prižiūri kredito teikėjus, nustato atsakingo skolinimo taisykles ir sprendžia ginčus tarp klientų ir bankų.

Skirtumai tarp JAV ir Lietuvos būsto paskolų sistemų rodo dvi kultūras: Amerikoje – didesnė įvairovė ir laisvė, Lietuvoje – didesnis saugumo ir atsakomybės akcentas. Amerikietiškas modelis suteikia daugiau galimybių, tačiau didina asmeninę riziką. Tuo tarpu Lietuvoje, nors sąlygos griežtesnės, gyventojai apsaugoti nuo per didelio įsiskolinimo, o kredito rinka – stabili ir prižiūrima.