Gyvenime pilna nesusipratimų. Kartais jie būna nemalonūs, bet pasitaiko ir malonių. Tai galėjo patirti ir viena vilniečių pora, patekusi į keistą ir įdomią situaciją pačiu netikėčiausiu momentu. Istoriją papasakotojo 27 metų vilnietis Andrius (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas).

Pasivaikščiojimas naktiniame Užupyje visada yra kupinas įvairių netikėtumų ir siurprizų. Tą šaltoką pavasario vakarą (buvo jau apie 23 val.) vilnietis Andrius kartu su savo mergina vaikštinėjo senovinėmis Užupio gatvėmis, gėrėjosi architektūra ir šio Vilniaus rajono menine dvasia.

Užupio rajonas pasižymi savo senoviškais pastatais ir įdomiais kiemeliais, kuriuose ten gyvenantys menininkai įrengia savo nedideles meno galerijas nuo pat Vilnelės upės pakrantės iki pat judriosios Olandų gatvės. Drąsesni romantikai net sugeba įsigauti į senas Užupio kapines, kuriose galėtų būti filmuojamas siaubo filmas be didesnių dekoracijų.

Andrius su savo drauge vaikštinėjo būtent po tokius kiemelius ir įsiamžino keliose vietose salia įvairių instaliacijų. Ar į kiemelius visada užėjo teisėtai, pašnekovas nepageidavo atskleisti visų detalių.

Porelė sustojo prie vienų ne itin išvaizdžių vartelių, vedančių į vidinį kiemą. Paklibinę duris (vartuose paprastai yra nedidelės durys pėstiesiems įeiti) ir neįėję vidun, jie surengė nedidelę fotosesiją. Juos patraukė gana apleistos pastato sienos ir apgriuvę vartai, kuriems tikrai reiktų restauravimo. Kaip sakė pašnekovas – vartai ir visas pastatas atrodė kaip iš kino filmo apie vaiduoklius, todėl jie bandė perteikti išsigandusių turistų, papuolusių į siaubingą kraštą idėją. Poros nuostabai, vartuose esančios durys atsivėrė ir pro jas išėjo baltai apsirengusi moteris. Ji paklausė, ką čia jaunuoliai veikia. Andrius su drauge nesutriko – jie paaiškino, kad gėrisi miesto architektūra, fotografuojasi ir neturi jokių nusikalstamų intencijų. Moteris paklausė, ar jie nenorėtų įeiti vidun apsidairyti. Pora nesutriko – kodėl gi ne? Greičiausiai jie tikėjosi pamatyti dar vieną menininkų instaliaciją ar kelis apleistus statinius kiemo viduje, liudijančius, kad kai kuriose vietosi laikas gali sustoti...

Moteris abiems ant riešo uždėjo baltas medžiagines kontrolines apyrankes. Andrius bandė apyrankę nusiimti, tačiau ji buvo užspausta specialiu spaustuku. Moteris jį sulaikė sakydama, kad tai yra savotiškas bilietas į tai, kur jie dabar pateks. Buvo šiek tiek baugu, tačiau kartu ir labai suintrigavo.

Pora nusekė moterį į kitame kiemelio gale esantį rūsį. Atvėrė sunkias medines duris ir įleido į vidų. Rūsyje iš karto už durų buvo nedidelė patalpa su spintelėmis ir rūbais. Moteris paprašė poros į spintelę įdėti savo išmaniuosius telefonus ir asmeninius daiktus, o rūbus pasikabinti kabykloje. Keistas prašymas, tačiau pora pakluso.

Tada buvo atvertos dar vienos durys, vedančios į požeminį koridorių. Palypėję laiptais žemyn, Andrius ir jo mergina suprato, kad pateko į kažkokį uždarą vakarėlį.

Mirguliavo šviesos, grojo klubinė muzika, tačiau ne itin garsiai, kaip įprasta normaliuose Vilniaus naktiniuose klubuose. Požeminėje salėje iš tikrųjų vyko uždaras vakarėlis. Kai kurie žmonės buvo su kaukėmis, daugelis buvo apsirengę baltai. Moteris nuo nedidelio baro paėmė pora kokteilių ir davė nustebusiai porai, kurie vis dar bandė įsivaizduoti, kur jie čia pateko. Andrius pajuokavo, kad dabar juos parduos į sekso vergiją arba jie papuolė į svingerių vakarėlį. Požeminės salės pakraščiuose ant grindų buvo padėti čiužiniai ir sėdmaišiai, daug pagalvėlių. Ant jų sėdėjo vakarėlio svečiai, bendravo, vartojo gėrimus iš vienkartinių indelių, tad sunku pasakyti, kuo jie vaišinosi.

Salės gale buvo kelios nišos, kuriose vyko kažkokia veikla. Svečiai neišdrįso aplankyti kiekvienos iš jų, tačiau pastebėjo, kad viena niša buvo apšviesta labai ryškia šviesa. Ten Andrius su savo drauge ir nuėjo – juk klubuose būna dažniausiai prietema, todėl šviesoje jautėsi kur kas saugiau. Nišoje buvo medinė pertvara, už kurios kažkas vyko. Pora nedrąsiai pravėrė duris ir tai, ką jie pamatė, iš tiesų šokiravo. Apšviestoje patalpoje sėdėjo keletas žmonių su molbertais ir kažką piešė. Pasirodo, nišos pakraštyje buvo įrengta nedidelė scena, ant jos buvo sukrauti šieno kubai, ant sienų kabėjo senoviški žemės ūkio padargai. Toks jausmas, kad papuolė į senovišką daržinę. Ant sukrauto šieno gulėjo visiškai nuoga gana apkūni moteris. Tai buvo dailininkų kampelis. Į juos niekas per daug dėmesio nekreipė, tačiau pora kartų dailininkai paprašė garsiai nekalbėti.

Šiek tiek pastebėję piešimo procesą, jaunuoliai išėjo į kitas patalpas. Gėrimai buvo nemokami, jie pasiėmė pora kokteilių ir atsisėdo pasienyje ant sėdmaišių. Po kurio laiko prie jų priėjo ta pati moteris ir pakvietė pasikalbėti į ramesnę vietą vienoje iš nišų. Ji paklausė, ar jie nenorėtų sudalyvauti dailininkų performanse? Kai Andrius kategoriškai atsisakė, moteris patikino, kad gali dalyvauti abu, ne tik jo mergina. Įkalbinėjo gal kokias 15 minučių. Buvo pažadėtas ir atlygis – po performanso jie galės pasilikti jiems patikusį paveikslą.

Keletas kokteilių padarė savo ir pora galiausiai sutiko. Juk ne kiekvieną dieną tenka pabūti modeliais menininkų plenere. Sąlyga, kad nebūtų jokių vulgarybių...

Nišoje buvo padaryta nedidelė širmą, kur jaunuoliai nusirengė. Moteris juos pakvietė ant scenos, sudėliojo šieno kubus ir juos abu paguldė. Tema: aistra be atsako. Tik aistringu turėjo būti Andrius, o jo mergina – šalta ir abejinga. Taip prisiglaudę vienas prie kito jie turėjo pragulėti vieną valandą. Jaunuoliams iš pradžių buvo gana nejauku, tačiau vėliau sunkiai suvaldė juoką. Pasirodo, nejudėti visą valandą ne taip jau ir paprasta. Andriaus fiziologija kelis kartus savavališkai sutrikdė pozavimą, tad prireikė poros pertraukėlių už širmos, kad būtų galima susitvarkyti ir pozuoti toliau. Po valandos jaunuoliai baigė savo „aistringą“ pasirodymą. Palikdami dailininkus baigti savo kūrinių.

Kai moteris paklausė, kas buvo sunkiausia, Andrius atsakė, kad susivaldyti, o jo merginai – užgniaužti juoką ir atrodyti šaltai ir abejingai. Apsirengę jie peržiūrėjo kelis paveikslų eskizus. Visi jie buvo atlikti skirtingomis technikomis. Kai kurie labai realistiški, kiti siurrealistiniai, tačiau meniški. Salėje jie liko dar pora valandų, vaišinosi gėrimais, bendravo. Kelis kartus buvo nuėję pasižiūrėti, kaip vyksta kiti dailininkų darbai. Vėliau moteris atnešė jų išsirinktą paveikslą, įvyniotą į popierių. Menininkų požemį pora paliko jau paryčiais su paveikslu rankose ir pažadu neplatinti informacijos apie tai, kas ten nutiko.