Pradedant verslą, daugelis tiki, kad svarbiausia – gera idėja ir entuziazmas. Deja, realybėje būtent apskaita dažnai tampa ta vieta, kur entuziazmas susiduria su matematine tikrove. Vos keli netikslūs įrašai gali sugriauti net ir perspektyviausią startą. Įdomu tai, kad Europos Komisijos duomenimis, net 60 % naujų verslų per pirmuosius dvejus metus padaro reikšmingų finansinių klaidų, o pusė jų – dėl netinkamai tvarkomos apskaitos. Skaičiai ne meluoja: neteisingai deklaruotas PVM ar praleista sąskaita gali tapti ne tik galvos skausmu, bet ir rimta finansine našta.

Dažniausios klaidos – nuo nežinojimo iki pasitikėjimo „Excel“

Pirmasis pavojus laukia dar prieš įrašant pirmą eilutę į apskaitos žurnalą – neteisingas pasirinkimas tarp vienetinės ir dvejybinės sistemos. Daugelis pradedančiųjų pasirenka paprastesnį variantą, nes „taip patogiau“, tačiau vėliau tai apsunkina atskaitomybę, mokesčių optimizavimą ir net galimybę pritraukti investuotojus.

Kita klaida – bandymas viską daryti savarankiškai. Įmonės savininkas, bandantis būti ir vadovu, ir buhalteriu, neretai tampa savo pačio klaidų auka. Neatsitiktinai profesionali buhalterinė apskaita šiandien laikoma viena didžiausių mažų verslų investicijų, kuri atsiperka ne procentais, o kartais.

Klaidų, kurios atrodo smulkios, bet kainuoja brangiai, sąrašas

Kiekvienas naujokas mano, kad „čia nieko tokio“. Bet būtent iš tokių smulkmenų susidaro nuostoliai.

• Asmeninių ir verslo lėšų maišymas: tai klasika, sukelianti painiavą mokesčių deklaracijose.
• Nepateiktos arba pavėluotos deklaracijos: kiekviena diena pavėlavimo – papildomi delspinigiai.
• Neįtrauktos smulkios išlaidos: nuo degalų iki kanceliarijos – jos sudaro reikšmingą metinių išlaidų dalį.
• Neišsaugoti kvitai: VMI skaičiuoja, kad vidutinis smulkus verslas per metus praranda apie 800 € dėl neįrodytų išlaidų.
• Pamiršti mokestiniai pakeitimai: Lietuvoje kasmet vidutiniškai keičiasi 20–30 su mokesčiais susijusių teisės aktų.

Technologijos – geriausias draugas (jei moki jas panaudoti)

Šiandien buhalterija nebėra tik stalčiuose kaupiami popieriai. Išmaniosios programos leidžia stebėti pinigų srautus realiu laiku, o dirbtinis intelektas jau geba numatyti, kur gali įvykti klaida. Pavyzdžiui, modernios apskaitos platformos analizuoja kiekvieną įrašą ir automatiškai įspėja, jei PVM suma nesutampa su deklaruojamais duomenimis. Tai reiškia – mažiau klaidų, daugiau ramybės ir tikslesnės prognozės.

Nors pradedantiesiems atrodo, kad apskaita – tai tik privaloma pareiga, iš tiesų ji gali tapti verslo kompasu. Tvarkinga finansinė sistema leidžia ne tik išvengti baudų, bet ir tiksliai suprasti, kur slypi pelnas, o kur – rizika. Nes sėkmingas verslas nėra tas, kuris uždirba daug, o tas, kuris moka skaičiuoti teisingai.