Lašiša yra viena vertingiausių žuvų, kuria žmonės mėgaujasi visame pasaulyje. Ji ne tik skani, bet ir kupina vertingų maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgštys, baltymai, vitaminai bei mineralai. Tačiau parduotuvių lentynose galima rasti du pagrindinius lašišos tipus: laukinę ir užaugintą. Iš pirmo žvilgsnio jos gali atrodyti labai panašios, tačiau iš tiesų skiriasi savo kilme, maistine verte, skoniu ir poveikiu aplinkai. Kuri iš jų yra geresnis pasirinkimas ir kodėl? Panagrinėkime išsamiau kartu.

Kilmė ir auginimo sąlygos

Pagrindinis laukinės ir užaugintos lašišos skirtumas yra jų kilmė. Laukinė lašiša natūraliai gyvena upėse, ežeruose ir vandenynuose. Ji laisvai plaukioja didelius atstumus, maitinasi mažomis žuvimis, planktonais ir vėžiagyviais. Per savo gyvenimo ciklą ji keičia gyvenamąją aplinką – jaunikliai išsirita gėluose vandenyse, paskui migruoja į jūrą ar vandenyną, o subrendę sugrįžta į gimtąsias upes neršti. Tokia natūrali migracija leidžia joms vystytis natūraliai ir augti sveikai.

Užauginta lašiša yra auginama specialiuose ūkiuose. Šios žuvys gyvena uždarose talpyklose arba tvenkiniuose, kur jų augimas yra kontroliuojamas. Kadangi jos neturi natūralios laisvės ir aktyvaus judėjimo, užaugintos lašišos dažnai būna riebesnės. Jos šeriamos dirbtiniu pašaru, kuris kartais yra papildomas sintetiniais pigmentais, kad jų mėsa atrodytų ryškiai oranžinė.

Maistinė vertė ir nauda sveikatai

Reikia pabrėžti, kad tik laukinė lašiša yra tikrai sveikas pasirinkimas, nes ji natūraliai minta jūros organizmais ir neturi dirbtinių priedų. Užauginta lašiša gali turėti pašaruose esančių cheminių medžiagų, todėl jos maistinė vertė nėra tokia aukšta. Nepaisant to, palyginkime jų vertę.

Baltymai

Laukinė lašiša dažnai turi didesnį baltymų kiekį nei užauginta. Tai naudinga sportuojantiems ir aktyviai gyvenantiems žmonėms, nes baltymai padeda atstatyti raumenis ir stiprinti organizmą.

Omega-3 riebalų rūgštys

Šios riebalų rūgštys yra būtinos širdies ir smegenų sveikatai. Laukinė lašiša turi natūraliai didelį omega-3 kiekį, nes ji minta planktonu ir kitais jūrų organizmais. Užauginta lašiša taip pat turi omega-3, bet jos kiekis priklauso nuo to, koks pašaras buvo naudojamas.

Vitaminai ir mineralai

●       Vitaminas D – svarbus kaulams ir imuninei sistemai. Laukinėje lašišoje jo yra natūraliai daugiau.

●       Selenas – antioksidantas, padedantis apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.

●       Astaksantinas – stiprus antioksidantas, suteikiantis lašišos mėsai ryškiai oranžinę spalvą. Laukinėje lašišoje jo kiekis natūraliai didesnis.

Kalorijos ir riebalai

Užauginta lašiša turi daugiau riebalų ir kalorijų, nes ji mažiau juda ir yra šeriama specialiu pašaru, tačiau ne natūraliu būdu išgauti riebalai nėra sveika žmogaus organizmui. Tuo labiau, jei laikotės mažai riebalų turinčios dietos, geriau rinktis laukinę lašišą. Jei ieškote patogaus būdo įsigyti laukinės lašišos, tą padaryti galite čia: https://fishwish.eu/saldyta-zuvis-juros-gerybes-internetu/raudona-zuvis/laukine-lasisa/.

Skonis ir tekstūra

Skonis yra subjektyvus, tačiau daugelis žmonių teigia, kad laukinė lašiša turi turtingesnį ir sodresnį skonį. Kadangi ji daug juda natūralioje aplinkoje, jos mėsa yra tvirtesnė, tankesnė ir gali būti šiek tiek sausesnė. Tai rodo natūralų lašišos gyvenimo būdą ir aukštą jos mėsos kokybę.

Užauginta lašiša, priešingai, yra minkštesnė ir riebesnė, tačiau tai dažnai atsiranda ne dėl natūralių priežasčių, o dėl intensyvaus auginimo ūkiuose, kur žuvys gauna didelius kiekius riebalų turinčio pašaro. Dėl to jų mėsa gali būti pernelyg riebi ir turėti blankų skonį, kuris kai kuriems žmonėms atrodo nenatūralus. Be to, dėl šėrimo sintetiniais dažikliais ir papildais užaugintos lašišos mėsa įgauna nenatūraliai ryškų atspalvį, kuris nėra susijęs su natūraliu mitybos procesu. Kai kuriais atvejais ši žuvis gali turėti pašaro ar purvo poskonį, kuris atsiranda dėl prastos vandens kokybės uždarose auginimo sistemose.

Aplinkosauga ir tvarumas

Laukinės lašišos populiacijos visame pasaulyje mažėja dėl perteklinės žvejybos, klimato kaitos ir buveinių nykimo. Dėl šios priežasties kai kuriose šalyse taikomos griežtos žvejybos reguliavimo taisyklės.

Tuo tarpu užaugintų lašišų auginimas kelia tam tikrų problemų:

●       Dideli ūkiai sukelia vandens taršą.

●       Ligos ir parazitai gali plisti į laukines žuvis už fermos ribų.

●       Kai kuriose fermose naudojami antibiotikai, kurie gali patekti į aplinką ir turėti neigiamą poveikį ekosistemoms.

Jei rūpinatės aplinka, verta rinktis sertifikuotą tvarią žuvį, pavyzdžiui, su MSC (Marine Stewardship Council) ženklu.

Kurią lašišą pasirinkti?

Jei ieškote pigesnės ir lengviau prieinamos lašišos, dažniausiai rasite užaugintą variantą, tačiau jos kokybė ir maistinė vertė yra prastesnė nei laukinės. Laukinė lašiša turi daugiau baltymų, natūralių omega-3 riebalų rūgščių ir mažiau riebalų, todėl yra gerokai sveikesnis pasirinkimas.

Be to, jos auginimas nekelia tokių aplinkosauginių problemų kaip užaugintos lašišos fermos, kurios prisideda prie taršos ir ligų plitimo. Skonio atžvilgiu laukinė lašiša yra sodresnė ir intensyvesnė, o užauginta dažnai būna riebesnė ir mažiau išraiškinga. Jei dėl tam tikrų priežasčių renkatės užaugintą lašišą, svarbu atkreipti dėmesį į sertifikatus, užtikrinančius geresnes jos auginimo sąlygas.