Naujienos
Lietuvos studentų savijauta – po didinamuoju stiklu: vyksta plataus masto tyrimas
Lietuvos studentų savijauta – po didinamuoju stiklu: vyksta
plataus masto tyrimas
Karantino
metu itin suaktyvėjęs technologijų naudojimas daro įtaką psichinei sveikatai.
COVID-19 Kinijos studija parodė, jog moteriška lytis, studento statusas,
atitinkami fiziniai simptomai ir, subjektyviu asmens požiūriu, prasta jo bendra
sveikata buvo reikšmingai susiję su stipriau patiriamu stresu, nerimu ir
depresija. Nustatyta, jog trys įpročiai – internetas, alkoholis ir rūkymas –
krizės metu didina narkotikų vartojimo ir priklausomybės nuo interneto riziką.
Pandemijos poveikis psichinei sveikatai tiriamas ir Lietuvoje: tyrimą
inicijuoja trys didieji universitetai, kviesdami aktyviai dalyvauti visus
Lietuvos studentus.
Moksliniais
tyrimais grįstų įžvalgų reikia kaip oro
Šiuo
metu neužtenka mokslinių tyrimų apie tai, kokių ilgalaikių padarinių pandemija
sukels žmonių psichinei sveikatai. „Norime
kiek įmanoma objektyviau įvertinti streso ir kitų psichikos sveikatą neigiamai
veikiančių veiksnių paplitimą tarp studentų, – sako LSMU Neuromokslų institute dirbantis klinikinis
psichologas, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology)
veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas,
„Skaitmeninės etikos centro“
ekspertas Julius Burkauskas. – Krizė reikalauja keisti įpročius, elgesį ir
užkrauna didelę psichologinę naštą daugeliui, taigi rekomendacijas, kaip tokiu
laikotarpiu sau padėti ir į kokius elgesio ar savijautos pokyčius atkreipti
dėmesį itin svarbu pagrįsti moksliniais tyrimais ir įžvalgomis“.
J.
Burkausko teigimu, probleminis interneto naudojimas sulaukia vis daugiau
mokslininkų ir visuomenės dėmesio ir yra ypač aktualus šiandienos įvykių kontekste.
Kadangi skirtingose šalyse reakcija į pandemiją skiriasi, situaciją būtina
tirti visur atskirai. Juolab, kad ekstremali situacija dėl COVID-19 tebesitęsia
ir jos eiga sunkiai prognozuojama.
Todėl
trys universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo –
visus Lietuvos studentus kviečia dalyvauti moksliniame tyrime „Lietuvos studentų gyvenimo kokybės rodikliai: probleminio
interneto naudojimo ypatumai ir neuropsichologinis profilis“.
Tyrimo duomenys padės aiškiau suvokti Lietuvos studentų psichinės sveikatos
būklę ir neįprastos situacijos valdymo būdus bei suteiks vertingų įžvalgų,
kurie įprasto elgesio pokyčiai yra trumpalaikiai, o kurie veda į ilgalaikius
ir, tikėtina, žalingus pokyčius. Tyrimo atlikimą finansuoja Lietuvos mokslo
taryba, kviečiami visų aukštųjų mokyklų studentai.
Kiekviena
nuomonė – labai svarbi: paraginkite studentus
„Nežinomybė
ir pokyčiai pandemijos metu akademinėje srityje studentams potencialiai kelia
stipresnį psichologinį spaudimą, mat paskaitos persikėlė į virtualią erdvę,
praktiniai laboratoriniai darbai tapo teoriniais užsiėmimais, o neaiškumas dėl
tolimesnio mokymo proceso organizavimo – išliko. Taigi siekiame ištirti
Lietuvos studentų interneto vartojimo įpročius studijų metu pandemijos situacijoje
bei rasti sąsajas tarp technologijų naudojimo didėjimo ir siekio palengvinti krizės
metu kylantį stresą, nerimą, mažinti psichologinę įtampą“, – sako Vilniaus
universiteto Gyvybės mokslų centro Neurobiologijos ir biofizikos katedros neurobiologė
Dovilė Šimkutė.
Mokslininkė
ragina visus, kurie savo aplinkoje turi studentų, pasidalinti su jais šiuo
kvietimu – tai būtų itin svarbu tyrimui.
Dauguma žmonių veiklas internete geba puikiai
pritaikyti prie savo poreikių ir nesusiduria su jokiomis neigiamomis
pasekmėmis. Visgi, dalis interneto vartotojų priklauso lengviau pažeidžiamų
asmenų grupei, kurių rizika išsivystyti probleminiams vartojimo įpročiams yra
kur kas didesnė.
Neurobiologės
pastebėjimu, krizės metu žmogaus veikla ima priklausyti nuo situacijos.
Netikėti socialiniai ir ekonominiai nuosmukiai iššaukia daugybę įvairių
psichologinių būsenų – liūdesį, nerimą, baimę, pyktį, vengimą, sielvartą,
bejėgiškumą, vienišumą, sumišimą ir nervingumą, jaučiamas sąstingis, gali
pasireikšti nemiga, kurią lemia nerimas.
Taigi ir internete praleidžiamas laikas,
kuris kai kuriems tampa būdu įveikti krizę, gali suformuoti naujus įpročius,
kurių ilgainiui bus sunku atsisakyti.
Aktyvumo
bumas žaidimų, pornografijos ir socialinių tinklų industrijos platformose
Mokslininkė
D. Šimkutė pamini išaugusius žaidimų, televizijos, socialinių tinklų vartotojų
srautus ir cituoja „New York Times“ analizę, kuri teigia, jog pandemijos metu
vien Jungtinėse Amerikos valstijose (JAV), tokiose platformose kaip „Facebook“,
„Netflix“ ir „YouTube“ vartotojų išaugo atitinkamai 27 proc., 16 proc. ir 15
proc., aktyvumas internetinių žaidimų platformose padidėjo 75 proc., o pornografijos
žiūrėjimas per mėnesį 27 šalyse išaugo nuo 4 iki 24 proc.
„Turint
omenyje, jog atitinkamos industrijos nesnaudžia – žaidimų, lošimo ar
pornografijos pramonė deda daugiau pastangų kurdamos reklamines strategijas,
skatinančias praleisti daugiau laiko jų platformose – pandemijos metu
probleminio interneto vartojimo rizika gerokai išauga“, – sako D. Šimkutė.
Vilniaus
universitetas taip pat vykdo eksperimentinį Lietuvos mokslo tarybos
finansuojamą tyrimą „Probleminio
interneto vartojimo poveikis galvos smegenų elektriniam aktyvumui“. Jame
kviečiami dalyvauti visi 18 – 30 metų asmenys, kuriems įdomi tyrimo tema
ir smalsu, kaip vyksta moksliniai tyrimai.
Kas yra probleminis interneto naudojimas (PIN). Probleminis interneto naudojimas (PIN) apibūdinamas kaip
perteklinis laikas, praleidžiamas virtualioje aplinkoje ir neigiamai veikiantis
asmens psichinę ir fizinę sveikatą. Naudotojas jaučia nekontroliuojamą poreikį
būti prisijungus, internete praleidžiama gerokai daugiau laiko, nei buvo
planuota, neturint prieigos prie interneto kyla nerimas ar net agresija. PIN lemia
neigiamus pokyčius įvairiose srityse – asmeniniame, šeimyniniame, socialiniame
ir profesiniame gyvenime.
Apie „Skaitmeninės etikos centrą“
Viešoji įstaiga „Skaitmeninės etikos centras“ yra pelno
nesiekianti, nepriklausoma organizacija, kurios veiklos tikslas – įgalinti
kiekvieną interneto vartotoją, o ypač tėvus ir ugdytojus, pasirūpinti savo,
vaikų ir jaunimo gerove skaitmeniniame pasaulyje. Organizacija užtikrina
patikimos informacijos sklaidą, pateikia sprendimus, patarimus ir įrankius,
padedančius čia ir dabar spręsti interneto vartojimo iššūkius, rūpinasi
visuomenės edukacija ir siekia vienyti praktikus, mokslininkus, verslą ir
skaitmeninėje srityje veikiančias organizacijas. Plačiau: www.e–etika.lt. Čia
rasite informacijos apie
probleminį interneto naudojimą, PIN tyrinėjančių mokslininkų pokalbį.
Daugiau
informacijos:
Renata Gaudinskaitė,
+37061000654, renata@e-etika.lt