Trečiadienis, gegužės 12 d.

Naujienos

Metai nuo pirmojo karantino Lietuvoje: kaip pasikeitė pirkėjų krepšelis?

2021-03-16
Metai nuo pirmojo karantino Lietuvoje: kaip pasikeitė pirkėjų krepšelis?

Šiandien, kovo 16-oji žymi metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo, kad pernai lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu išaugo įvairių priedų maisto gamybai paklausa, gyventojai atrado etninę virtuvę ir daugiau gamino patys namuose.

Pasak „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, karantino laikotarpiu kasdienį žmonių lankymąsi parduotuvėse pakeitė savaitinis apsipirkimas, o masiškai šluojamos kruopų ir kitų ilgiau galiojančių maisto produktų lentynos tebuvo trumpalaikė žmonių panikos dėl prasidedančios COVID-19 pandemijos išraiška.

„Pandemijai pradedant įsisiūbuoti radosi daug nežinomybės, situacija atrodė visiškai neaiški, todėl žmonės stengėsi apsirūpinti maisto atsargomis ir būtiniausiomis prekėmis. Raminome pirkėjus, kad maisto trūkumo Lietuvoje nėra, todėl ilgainiui po truputį viskas stabilizavosi: žmonės įprato pirkinius planuoti, maisto produktų vienu kartu įsigyti daugiau ir retinti savo apsilankymus parduotuvėse“, – pastebi E. Dapkienė.

Tai, kad karantino metu žmonės rečiau lankėsi parduotuvėse, tačiau pirko daugiau maisto produktų, rodo beveik ketvirtadaliu išaugęs vidutinis pirkinių krepšelis ir vidutiniškai penktadaliu sumažėjęs pirkėjų srautas. Atskirais mėnesiais „Maxima“ pirkėjų srautas smuko iki daugiau nei 40 proc., o pirkinių krepšelis buvo išaugęs net 60 proc. Antrojo karantino metu išlieka apie 30 proc. mažesnis pirkėjų srautas lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais.

Pirmosios karantino savaitės 2020-ųjų pavasarį sparčiausiai augino medicinos prekių paklausą. Taip pat pastebimai – net 40 proc. išaugo sviesto pardavimai, 27 proc. padidėjo įvairių priedų maisto gamybai, ypač mielių ir kitų tešlos kildinimo produktų paklausa. Visus metus apie 40 proc. augo etninės virtuvės produktų, tarp kurių jūros dumblių lakštai sušiams, azijietiški padažai, tailandietiškas kokoso pienas ir prieskoniai, kiniški makaronai, pardavimai. Karantino metu labiausiai krito konditerijos gaminių prekyba: dar 2020 m. pavasarį beveik 60 proc. sumažėjo pyragaičių, daugiau nei trečdaliu – spurgų, keksiukų ir bandelių bei paruoštų valgyti kulinarijos gaminių pardavimai.

„Žmonės, karantinuodamiesi ir dirbdami nuotoliniu būdu, dažniau maistą pradėjo gaminti patys namuose. Pastebėjome, kad jie stengėsi mažiau smaguriauti ir vis didesnį dėmesį skyrė subalansuotai mitybai. Išaugęs etninės virtuvės produktų populiarumas rodo, kad karantinas žmones paskatino leistis į naujų skonių paieškas, o nesant galimybei lankytis kavinėse ar restoranuose, pamėgtus maisto patiekalus ruošti savarankiškai namuose“, – tikina E. Dapkienė.

Karantino laikotarpiu pirkėjų įpročiams įtakos turėjo ir sezoniškumas. Vasarą daugiau pirkta vaisių ir daržovių, ypač avokadų. Taip pat 53 proc. išaugo moliūginių daržovių paklausa, lyginant su ankstesniais metais. 71 proc. augo šviežios žuvies pardavimai. Tuo metu 2020 m. rudenį trečdaliu didesni nei ankstesniais metais buvo šviežios kiaulienos ir jautienos pardavimai, toliau augo ir šviežios žuvies pardavimai. Kanceliarinių prekių pardavimai pernai rudenį smuko apie 30 proc. Žiemą didžiausio populiarumo sulaukė šviežia žuvis, bulvinės daržovės bei įvairūs konservuoti gaminiai.

Pandemija lėmė ne tik dažnesnį maisto gaminimą namuose, bet ir kitų įpročių pasikeitimą. „Karantino laikotarpiu pastebime išaugusius alkoholio bei tabako gaminių pardavimus. Įžvelgiame išryškėjusią alkoholinių gėrimų kokteilių gėrimo namuose kultūrą, kuri greičiausiai atsirado dėl karantino metu neveikiančių kavinių ir barų. Žmonės dažniau ėmė pirkti tauresnius ir prabangesnius alkoholinius gėrimus, kurie įprastai naudojami kokteilių ruošimui“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ atstovė E. Dapkienė.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

 

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. klientų.

 

Daugiau informacijos

Ernesta Dapkienė

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė

Mob. +370 611 43548

El. paštas ernesta.dapkiene@maxima.lt

 
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.